Graikija prad\u0117jo bandom\u0105j\u0105 program\u0105, kuria \u017evejams \u017eadama mok\u0117ti u\u017e invazin\u0117s ir nuodingos sidabraskruost\u0117s fugu (Lagocephalus sceleratus) sugavim\u0105. \u0160i r\u016b\u0161is spar\u010diai plinta Vidur\u017eemio j\u016broje, o vald\u017eia tikisi taip pristabdyti jos populiacijos augim\u0105 ir suma\u017einti \u017eal\u0105 \u017evejybai.<\/p>\n
Pagal program\u0105 u\u017e kiekvien\u0105 sugautos \u017euvies kilogram\u0105 numatomas 5,33 euro atlygis. Graikijos institucijos tam skyr\u0117 1 500 000 eur\u0173 fond\u0105, o prioritetas teikiamas Kretos apylink\u0117ms ir pietinei Eg\u0117jo j\u016bros daliai, kur problema pastaruoju metu tapo a\u0161triausia.<\/p>\n
\u017duvis atplauk\u0117 per Sueco kanal\u0105<\/p>\n
Sidabraskruost\u0117 fugu \u012f Vidur\u017eemio j\u016br\u0105 pateko i\u0161 tropini\u0173 Indijos vandenyno region\u0173, o vienu pagrindini\u0173 \u201evart\u0173\u201c laikomas Sueco kanalas. \u0160is procesas siejamas su vadinam\u0105ja lessepsine migracija, kai svetim\u017eem\u0117s r\u016b\u0161ys \u012fsitvirtina naujose ekosistemose.<\/p>\n
Graikijos vandenyse \u0161i \u017euvis fiksuojama nuo 2005 metais, ta\u010diau pastaraisiais metais jos gausa \u0161oktel\u0117jo. \u017dvejai skund\u017eiasi, kad ji aktyviai konkuruoja d\u0117l maisto, naikina kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 jauniklius ir daro tiesiogin\u0119 \u017eal\u0105 \u012frankiams.<\/p>\n
Kod\u0117l fugu kelia tiek r\u016bpes\u010di\u0173?<\/p>\n
\u0160i fugu r\u016b\u0161is turi ypa\u010d tvirt\u0105, \u201esnap\u0105\u201c primenant\u012f dant\u0173 darin\u012f, kuriuo gali perk\u0105sti \u012fprastus \u017evejybos tinklus. D\u0117l to did\u0117ja \u017evejybos s\u0105naudos, o dalis laimiki\u0173 prarandama dar j\u016broje.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbus ir saugumo aspektas: \u017euvies audiniuose gali b\u016bti tetrodotoksino, sukelian\u010dio raumen\u0173 silpnum\u0105, paraly\u017ei\u0173 ir kv\u0117pavimo sutrikimus. Europos S\u0105jungoje toki\u0173 \u017euv\u0173 prekyba ir vartojimas paprastai ribojami d\u0117l apsinuodijimo rizikos.<\/p>\n
\u0160ylanti j\u016bra kei\u010dia r\u016b\u0161i\u0173 \u017eem\u0117lap\u012f<\/p>\n
Mokslininkai invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitim\u0105 sieja su spar\u010diai \u0161ylan\u010diu Vidur\u017eemio j\u016bros regionu. \u0160iltesnis vanduo sudaro palankesnes s\u0105lygas tropin\u0117s kilm\u0117s r\u016b\u0161ims, kurios anks\u010diau \u010dia nei\u0161gyvendavo arba ne\u012fsitvirtindavo.<\/p>\n
Pastaraisiais metais vis da\u017eniau fiksuojami ir kiti at\u0161ilimo sukelti poky\u010diai: kai kuriose vietov\u0117se daug\u0117ja nauj\u0173 pl\u0117\u0161ri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o tradiciniai \u017evejybos objektai traukiasi \u012f v\u0117sesnius vandenis. Tai didina spaudim\u0105 tiek biologinei \u012fvairovei, tiek pakran\u010di\u0173 ekonomikai.<\/p>\n
Ar kyla gr\u0117sm\u0117 poilsiautojams?<\/p>\n
Vasar\u0105 socialiniuose tinkluose Graikijoje pasirod\u017eius prane\u0161im\u0173 apie tariamus fugu i\u0161puolius, specialistai ragino nepervertinti rizikos. Pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161ios \u017euvys da\u017eniausiai vengia \u017emoni\u0173, o patvirtint\u0173 incident\u0173 skai\u010dius yra labai ma\u017eas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto poilsiautojams patariama nebandyti liesti nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u017euv\u0173, o radus \u012ftartin\u0105 laimik\u012f ar su\u017eeist\u0105 gyv\u016bn\u0105 pakrant\u0117je informuoti vietos tarnybas. Graikija tikisi, kad finansinis paskatinimas \u017evejams pad\u0117s suvaldyti situacij\u0105, ta\u010diau dalis ekspert\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad r\u016b\u0161is regione grei\u010diausiai jau \u012fsitvirtino ilgam.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Graikija prad\u0117jo program\u0105 prie\u0161 nuoding\u0105 fugu, plintan\u010di\u0105 d\u0117l \u0161ylan\u010dios Vidur\u017eemio j\u016bros: \u017evejams mok\u0117s 5,33 euro u\u017e sugaut\u0105 kilogram\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,30380,3562,3686,673,4167,7965],"miestas":[],"class_list":["post-39160","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-fugu","tag-graikija","tag-invazines-rusys","tag-klimato-kaita","tag-vidurzemio-jura","tag-zvejyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39160","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39160"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39160\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39160"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39160"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39160"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39160"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}