{"id":39174,"date":"2026-07-06T13:34:11","date_gmt":"2026-07-06T13:34:11","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/06\/skaiciai-sokiruoja-europoje-moterys-pensijoje-praranda-dvigubai-daugiau-nei-algose\/"},"modified":"2026-07-06T13:34:11","modified_gmt":"2026-07-06T13:34:11","slug":"skaiciai-sokiruoja-europoje-moterys-pensijoje-praranda-dvigubai-daugiau-nei-algose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/06\/skaiciai-sokiruoja-europoje-moterys-pensijoje-praranda-dvigubai-daugiau-nei-algose\/","title":{"rendered":"Skai\u010diai \u0161okiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose"},"content":{"rendered":"

Atlyginim\u0173 atotr\u016bkis matomas, bet pensijose \u2013 dar skaud\u017eiau<\/h2>\n

Ly\u010di\u0173 atlyginim\u0173 skirtumas Europoje seniai \u017einomas, ta\u010diau pensijoje nelygyb\u0117 da\u017enai tampa dar ry\u0161kesn\u0117. Eurostato duomenimis, Europos S\u0105jungoje moterys vidutini\u0161kai u\u017edirba 11,1 proc. ma\u017eiau nei vyrai.<\/p>\n

I\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105, \u0161is skirtumas i\u0161auga iki 24,5 proc. Tai rei\u0161kia, kad vidutini\u0161kai moter\u0173 pensijos ES siekia apie 75,5 euro u\u017e kiekvienus 100 eur\u0173, kuriuos gauna vyrai.<\/p>\n

Kod\u0117l pensij\u0173 skirtumas didesnis?<\/h2>\n

Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad atlyginim\u0173 atotr\u016bkis paprastai skai\u010diuojamas pagal valandin\u012f atlyg\u012f, o pensij\u0173 atotr\u016bkis atspindi viso gyvenimo pajamas. \u012e j\u012f \u012feina ne tik algos, bet ir darbo sta\u017eas, \u012fmok\u0173 metai, karjeros pertraukos bei darbo kr\u016bvis.<\/p>\n

\u201ePensij\u0173 atotr\u016bkis atspindi viso gyvenimo u\u017edarb\u012f ir \u012fmok\u0173 istorij\u0105, tod\u0117l jis apima ir karjeros pertraukas, ir trumpesn\u012f laik\u0105 apmokamame darbe\u201c, \u2013 sak\u0117 Manheimo universiteto profesor\u0117 Alexandra Niessen-Ruenzi.<\/p>\n

Kitaip tariant, net nedideli skirtumai jaunyst\u0117je per kelis de\u0161imtme\u010dius susideda \u012f didel\u012f rezultat\u0105. Prie to prisideda ir sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektas: ma\u017eesn\u0117s \u012fmokos ankstyvais karjeros metais da\u017enai rei\u0161kia \u017eenkliai ma\u017eesn\u0119 sukaupt\u0105 sum\u0105 senatv\u0117je.<\/p>\n

Kur alg\u0173 atotr\u016bkis did\u017eiausias, o kur net apsiver\u010dia?<\/h2>\n

Eurostato duomenimis, 2024 metais ly\u010di\u0173 atlyginim\u0173 skirtumas 30 Europos \u0161ali\u0173 svyravo nuo minus 0,8 proc. Liuksemburge iki 18,8 proc. Estijoje. Liuksemburgas i\u0161siskiria tuo, kad statisti\u0161kai moterys u\u017edirba daugiau nei vyrai.<\/p>\n

Ma\u017eesni rodikliai fiksuoti Belgijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, o vieni did\u017eiausi\u0173 \u2013 \u010cekijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Did\u017eiosiose ekonomikose taip pat matomi reik\u0161mingi skirtumai: Vokietijoje \u2013 15,6 proc., Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je \u2013 13,3 proc., Pranc\u016bzijoje \u2013 11,8 proc., Ispanijoje \u2013 7,3 proc., Italijoje \u2013 5,3 proc.<\/p>\n

Pensij\u0173 atotr\u016bkis: kai kurios \u0161alys i\u0161siskiria ypa\u010d stipriai<\/h2>\n

Pensij\u0173 skirtumas Europoje labai nevienodas: nuo 5,6 proc. Estijoje iki 38,2 proc. Maltoje. Daugiau nei 30 proc. atotr\u016bkis fiksuojamas ir Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, Nyderlanduose, Austrijoje, Liuksemburge, Belgijoje bei Airijoje.<\/p>\n

Penki\u0173 did\u017eiausi\u0173 Europos ekonomik\u0173 grup\u0117je visos \u0161alys vir\u0161ija ES vidurk\u012f: Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 (37 proc.) ry\u0161kiai pirmauja, po jos seka Ispanija (29,2 proc.) ir Italija (28,6 proc.). Pranc\u016bzijoje atotr\u016bkis siekia 27,2 proc., Vokietijoje \u2013 25,8 proc.<\/p>\n

\u201eNedideli skirtumai darbo u\u017emokes\u010dio, darbo valand\u0173, karjeros pertrauk\u0173, prie\u017ei\u016bros atsakomybi\u0173 ir taupymo sprendim\u0173 per de\u0161imtme\u010dius susikaupia ir ai\u0161kiausiai pasimato i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 Goldsmiths Londono universiteto mokslinink\u0117 Ariane Agunsoye.<\/p>\n

K\u0105 labiausiai didina nelygyb\u0119 senatv\u0117je?<\/h2>\n

Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 pensij\u0173 skirtumui daro trys susij\u0119 veiksniai: ma\u017eesni moter\u0173 atlyginimai, da\u017enesnis darbas ne visu etatu ir trumpesnis \u012fmok\u0173 laikotarpis. Pastarasis da\u017enai susij\u0119s su laikinu pasitraukimu i\u0161 darbo rinkos gimus vaikams ar ilgalaike artim\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bra.<\/p>\n

\u201eMoterys gerokai da\u017eniau atlieka neapmokam\u0105 vaik\u0173 prie\u017ei\u016bros ir slaugos darb\u0105, tod\u0117l jos patiria brangiai kainuojan\u010dius laikotarpius be apmokamo darbo arba dirba pras\u010diau apmokamuose segmentuose\u201c, \u2013 sak\u0117 Erasmo universiteto Roterdame mokslininkas Gabriele Mari.<\/p>\n

\u012edomu tai, kad tik keliose \u0161alyse pensij\u0173 atotr\u016bkis yra ma\u017eesnis nei atlyginim\u0173 atotr\u016bkis, o tai rodo kitoki\u0105 darbo rinkos ir \u0161eimos politikos istorij\u0105. Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad Ryt\u0173 Europoje ilg\u0105 laik\u0105 buvo \u012fprasta moterims grei\u010diau gr\u012f\u017eti \u012f darb\u0105 po gimdymo, tod\u0117l \u012fmok\u0173 karjera b\u016bdavo ma\u017eiau nutr\u016bkstama.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

ES moterys u\u017edirba 11,1 proc. ma\u017eiau, ta\u010diau pensijoje atotr\u016bkis \u0161okteli iki 24,5 proc. \u2013 paai\u0161kiname, kod\u0117l taip nutinka ir kur situacija pras\u010diausia.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":39175,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[30397,419,2513,30395,30396,7533],"miestas":[],"class_list":["post-39174","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-dalinis-etatas","tag-darbo-rinka","tag-eurostatas","tag-lyciu-atlyginimu-atotrukis","tag-neapmokamas-darbas","tag-pensijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39174","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39174"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39174\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39175"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39174"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39174"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39174"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39174"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}