Pirm\u0105 kart\u0105 nuo \u201eApollo\u201c eros \u017emonija ruo\u0161iasi ne tik nuskristi \u012f M\u0117nul\u012f, bet ir ten gyventi bei dirbti savaites, m\u0117nesius, o ateityje \u2013 net metus. Ta\u010diau kaip i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atrodyt\u0173 ilgesnis gyvenimas M\u0117nulio pavir\u0161iuje? Atsakymas \u017eavi, bet kartu gali b\u016bti ir negailestingas.<\/p>\n
Prasideda naujas tolim\u0173j\u0173 kosmoso misij\u0173 etapas. JAV programa \u201eArtemis\u201c siekia \u012fkurti baz\u0119 M\u0117nulio pavir\u0161iuje \u2013 tai reik\u0161mingas l\u016b\u017eis, kei\u010diantis po\u017ei\u016br\u012f \u012f kosmoso tyrin\u0117jim\u0105. Skirtingai nei \u201eApollo\u201c misijose, kuriose buvo palikta tik simbolini\u0173 p\u0117dsak\u0173, dabar planuojama sukurti tvari\u0105 \u017emoni\u0173 buvimo M\u0117nulyje infrastrukt\u016br\u0105, pradedant piet\u0173 a\u0161igalio regionu.<\/p>\n
Programa vykdoma etapais. 2022 m. misija \u201eArtemis I\u201c s\u0117kmingai i\u0161band\u0117 kaip vientis\u0105 sistem\u0105 raket\u0105 \u201eSpace Launch System\u201c (SLS) ir erdv\u0117laiv\u012f \u201eOrion\u201c \u2013 be \u012fgulos apskriejus M\u0117nul\u012f. 2026 m. baland\u017eio 1 d. \u012f kosmos\u0105 paleista \u201eArtemis II\u201c \u2013 de\u0161imties dien\u0173 trukm\u0117s skrydis, kurio metu keturi astronautai apskriejo M\u0117nul\u012f.<\/p>\n
\u201eArtemis II\u201c yra pirmasis \u201eOrion\u201c ir SLS pilotuojamas skrydis, tod\u0117l jis laikomas kertiniu: misijos tikslas \u2013 \u012fsitikinti, kad gyvyb\u0117s palaikymo sistemos, navigacija, \u0161ilumin\u0117 apsauga ir tolimojo kosmoso operacijos saugiai veikia, kai laive yra \u017emoni\u0173. Prie\u0161 pradedant ilgalaik\u012f gyvenim\u0105 M\u0117nulyje, kelion\u0117 ten turi b\u016bti patikima.<\/p>\n
Ilgalaik\u0117 JAV kosmoso agent\u016bros vizija \u2013 gerokai platesn\u0117 nei vienas nusileidimas. Planuojama \u012f M\u0117nulio pavir\u0161iaus baz\u0119 investuoti apie 20 mlrd. JAV doleri\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima vykdyti pakartotines ir vis ilgesnes misijas. Toks projektas skirtas i\u0161mokti tvariai veikti u\u017e \u017dem\u0117s rib\u0173 \u2013 \u017einios v\u0117liau praverst\u0173 ir planuojant b\u016bsimus \u017emoni\u0173 skryd\u017eius \u012f Mars\u0105.<\/p>\n
Gyvenimas M\u0117nulyje b\u016bt\u0173 i\u0161bandymas visoms \u017emogaus organizmo sistemoms. M\u0117nulio aplinka astronautus veikia daugybe skirting\u0173 stresori\u0173 \u2013 nuo suma\u017e\u0117jusios gravitacijos (ma\u017edaug \u0161e\u0161tadalis \u017dem\u0117s) iki nuolatin\u0117s kosmin\u0117s spinduliuot\u0117s, did\u017eiuli\u0173 temperat\u016bros svyravim\u0173, toksi\u0161k\u0173 dulki\u0173, izoliacijos, sutrikusio miego ritmo ir ilgalaikio buvimo u\u017edarose patalpose.<\/p>\n
Skirtingai nei \u017dem\u0117s \u017eemojoje orbitoje dirbantys astronautai, M\u0117nulyje esantys \u017emon\u0117s da\u017eniau atsiduria u\u017e \u017dem\u0117s apsauginio magnetinio lauko rib\u0173. D\u0117l to did\u0117ja kosmin\u0117s spinduliuot\u0117s poveikis: ji gali pa\u017eeisti DNR, sutrikdyti imunin\u0117s sistemos veikl\u0105, paveikti smegenis ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 sistem\u0105 \u2013 kartais subtiliai, ta\u010diau potencialiai pavojingai.<\/p>\n
Suma\u017e\u0117jusi gravitacija kei\u010dia ir skys\u010di\u0173 pasiskirstym\u0105 organizme. Tai daro \u012ftak\u0105 kraujo, deguonies ir kit\u0173 med\u017eiag\u0173 cirkuliacijai, gali keisti j\u0173 tiekim\u0105 smegenims, o ilgainiui didinti neurologini\u0173 ir kraujagyslini\u0173 sutrikim\u0173 rizik\u0105. Svarbu vertinti ne pavienes problemas, bet viso organizmo sistem\u0173 tarpusavio s\u0105veik\u0105, kai nedidelis pokytis vienoje grandyje gali tur\u0117ti pasekmi\u0173 kitoms.<\/p>\n
Sud\u0117tingiausia tai, kad dalis fiziologini\u0173 poky\u010di\u0173 vystosi nepastebimai. Astronautai gali jaustis gerai, nors organizme jau vyksta nepalank\u016bs procesai, kurie i\u0161ry\u0161k\u0117ja tik po m\u0117nesi\u0173 ar net met\u0173. Tod\u0117l ilgalaikis sveikatos steb\u0117jimas ir rizik\u0173 ma\u017einimas yra vienas svarbiausi\u0173 \u201eArtemis\u201c strategijos akcent\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u017emon\u0117s pasi\u017eymi didele prisitaikymo geba. Esminis klausimas \u2013 kaip t\u0105 prisitaikym\u0105 nukreipti saugia ir tvaria kryptimi. Tam taikomos vadinamosios prie\u0161priemoni\u0173 strategijos \u2013 priemon\u0117s, ma\u017einan\u010dios rizik\u0105 ir padedan\u010dios i\u0161saugoti astronaut\u0173 sveikat\u0105.<\/p>\n
Viena pagrindini\u0173 priemoni\u0173 i\u0161lieka fizinis aktyvumas. Tarptautin\u0117je kosmin\u0117je stotyje astronautai ma\u017edaug dvi valandas per dien\u0105 skiria treniruot\u0117ms, kad apsaugot\u0173 raumen\u0173 mas\u0119, kaul\u0173 tank\u012f ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 funkcij\u0105. M\u0117nulyje treniruo\u010di\u0173 sistemos tur\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikytos dalinei gravitacijai, nes \u012fprastas k\u016bno apkrovimas, b\u016bdingas \u017demei, ten nebebus toks pats.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbi ir mityba. Ji daro \u012ftak\u0105 kaul\u0173 b\u016bklei, raumen\u0173 i\u0161saugojimui, imunin\u0117s sistemos atsparumui ir net organizmo reakcijai \u012f spinduliuot\u0119. Ilg\u0173 misij\u0173 metu vis didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 gali \u012fgyti individualizuotos mitybos strategijos, atsi\u017evelgian\u010dios \u012f konkretaus \u017emogaus fiziologij\u0105.<\/p>\n
Taip pat svarstoma dirbtin\u0117s gravitacijos galimyb\u0117. Trumpojo spindulio centrifugos gal\u0117t\u0173 astronautams sudaryti s\u0105lygas trumpam patirti didesn\u0119 gravitacin\u0119 apkrov\u0105, o tai potencialiai stabilizuot\u0173 \u0161irdies ir kraujotakos bei neurovaskulines sistemas. Nors tai dar eksperimentinis sprendimas, jis gali b\u016bti naudingas ateities misijose.<\/p>\n
Spinduliuot\u0117s apsauga taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti daugiasluoksn\u0117: gyvenam\u0173j\u0173 moduli\u0173 ekranavimas (galb\u016bt naudojant M\u0117nulio grunt\u0105), ankstyvo persp\u0117jimo sistemos saul\u0117s audroms ir veiklos planavimas taip, kad pavojingiausiu metu poveikis b\u016bt\u0173 kuo ma\u017eesnis.<\/p>\n
Ypa\u010d svarbu, kad priemon\u0117s b\u016bt\u0173 taikomos i\u0161 anksto, o ne tik tada, kai problema jau pasirei\u0161kia. Nuolatin\u0117 fiziologini\u0173 rodikli\u0173 steb\u0117sena, d\u0117vimi jutikliai ir pa\u017eangi duomen\u0173 analiz\u0117 gal\u0117t\u0173 leisti aptikti ankstyvus \u012fsp\u0117jamuosius \u017eenklus ir imtis veiksm\u0173 dar prie\u0161 ma\u017eoms b\u0117doms tampant misij\u0105 ribojan\u010diais veiksniais.<\/p>\n
Ilgalaikis buvimas M\u0117nulyje neabejotinai b\u016bt\u0173 \u012fsp\u016bdingas: \u017dem\u0117, tarsi sustingusi, kabot\u0173 vir\u0161 tylaus horizonto, o dangus niekada netapt\u0173 m\u0117lynas. Ta\u010diau tokia kasdienyb\u0117 b\u016bt\u0173 ir sud\u0117tinga, nepatogi bei negailestinga. M\u0117nulis \u2013 ne tik tikslas, bet ir \u017emogaus biologijos i\u0161bandymas.<\/p>\n
Jei pavyks i\u0161mokti i\u0161laikyti \u017emones sveikus, atsparius ir darbingus M\u0117nulio pavir\u0161iuje, tai bus svarbus \u017eingsnis link tikrai kosmin\u0117s civilizacijos. \u201eArtemis\u201c rodo, kad tyrin\u0117jimas neb\u0117ra vien trumpalaikiai \u017eygdarbiai \u2013 dabar svarbiausia tvarumas, prisitaikymas ir geb\u0117jimas pa\u017einti save taip pat giliai, kaip ir pasaulius, kuriuos siekiame pasiekti.<\/p>\n
Gyvendami M\u0117nulyje, galb\u016bt su\u017einosime ne ma\u017eiau apie gyvenim\u0105 \u017dem\u0117je, nei apie savo ateit\u012f u\u017e jos rib\u0173.<\/p>\n
Damian Bailey, fiziologijos ir biochemijos profesorius, Piet\u0173 Velso universitetas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pirm\u0105 kart\u0105 nuo \u201eApollo\u201c eros \u017emonija ruo\u0161iasi ne tik nuskristi \u012f M\u0117nul\u012f, bet ir ten gyventi bei dirbti savaites, m\u0117nesius, o ateityje \u2013 net metus. Ta\u010diau kaip i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atrodyt\u0173 ilgesnis gyvenimas M\u0117nulio pavir\u0161iuje? Atsakymas \u017eavi, bet kartu gali b\u016bti ir negailestingas. Prasideda naujas tolim\u0173j\u0173 kosmoso misij\u0173 etapas. JAV programa \u201eArtemis\u201c siekia \u012fkurti baz\u0119 M\u0117nulio […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3932,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3931","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3931","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3931"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3931\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3932"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3931"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3931"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3931"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3931"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}