Pomidorai laikomi vienomis lepesni\u0173 dar\u017eo kult\u016br\u0173, o did\u017eiausios b\u0117dos da\u017eniausiai prasideda antroje sezono pus\u0117je. Kai kar\u0161t\u012f kei\u010dia li\u016btys, o naktys tampa v\u0117sesn\u0117s, ant lap\u0173 ilgiau laikosi dr\u0117gm\u0117 ir suaktyv\u0117ja grybin\u0117s ligos. Susilpn\u0117j\u0119 augalai tuo metu tampa patraukl\u016bs ir kenk\u0117jams.<\/p>\n
Da\u017eniausia klaida, d\u0117l kurios liga \u201e\u012fsib\u0117g\u0117ja\u201c per kelias dienas, yra delsimas ir netinkamas laistymas. Vanduo ant lap\u0173, ypa\u010d vakare, sudaro idealias s\u0105lygas sporoms dygti, o tankiai susodinti kr\u016bmai prastai v\u0117dinasi. Kuo anks\u010diau pastebimi pirmieji po\u017eymiai, tuo realiau i\u0161saugoti derli\u0173.<\/p>\n
Viena gr\u0117smingiausi\u0173 lig\u0173 yra bulvi\u0173 maras, kuris spar\u010diai plinta dr\u0117gnu oru ir esant vidutin\u0117ms temperat\u016broms. Ant lap\u0173 atsiranda netaisyklingos rusvos d\u0117m\u0117s, audiniai atrodo tarsi permirk\u0119 vandeniu, v\u0117liau lapai d\u017ei\u016bsta, pa\u017eeid\u017eiami stiebai ir vaisiai. Esant didelei oro dr\u0117gmei lap\u0173 apa\u010dioje gali matytis \u0161viesus apna\u0161as.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau da\u017ena problema yra alternarioz\u0117, dar vadinama saus\u0105ja lap\u0173 d\u0117m\u0117tlig\u0117. Jai b\u016bdingos rudos d\u0117m\u0117s su ai\u0161kiais koncentriniais \u017eiedais, primenan\u010diais taikin\u012f, o liga paprastai pradeda plisti nuo senesni\u0173 lap\u0173. Rizik\u0105 didina \u0161iluma ir ilgas lap\u0173 dr\u0117gnumas, tod\u0117l rekomenduojama laistyti tik prie \u0161akn\u0173.<\/p>\n
Septorioz\u0117 da\u017eniausiai pasirei\u0161kia smulkiomis pilk\u0161vomis ar \u0161viesiai rudomis d\u0117mel\u0117mis su tamsesniu apvadu. Lapai palaipsniui gelsta, d\u017ei\u016bsta ir krenta, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja fotosintez\u0117 ir der\u0117jimas. Ji ypa\u010d greitai plinta, kai augalai susodinti per tankiai ir oras tarp j\u0173 nejudrus.<\/p>\n
Pilkasis puvinys da\u017eniau pa\u017eeid\u017eia vaisius, \u017eiedus ir stiebus, o pagrindinis atpa\u017einimo \u017eenklas yra pilkas, dulkan\u010dias apna\u0161as. U\u017ekr\u0117sti audiniai greitai ima p\u016bti, ypa\u010d v\u0117siu ir lietingu laikotarpiu. Tokiais atvejais labai svarbu nedelsiant pa\u0161alinti pa\u017eeistas dalis ir suma\u017einti dr\u0117gm\u0119 \u0161iltnamyje.<\/p>\n
Atskirai verta pamin\u0117ti vir\u0161\u016bnin\u012f vaisi\u0173 puvin\u012f, kuris da\u017enai palaikomas infekcija, nors da\u017eniausiai jis susij\u0119s su kalcio pasisavinimo sutrikimu. Ant pomidoro apa\u010dios atsiranda tamsi, \u012fdubusi d\u0117m\u0117, o pagrindinis prevencijos principas yra tolygus laistymas ir streso d\u0117l sausros vengimas. Staig\u016bs dr\u0117gm\u0117s svyravimai ir per didelis azoto kiekis gali problem\u0105 paa\u0161trinti.<\/p>\n
Vieni da\u017eniausi\u0173 kenk\u0117j\u0173 yra amarai, kurie telkiasi ant jaun\u0173 \u016bgli\u0173 ir lap\u0173 apa\u010dios, siurbdami sultis. Lapai ima raitotis, augimas l\u0117t\u0117ja, o lipni i\u0161skyra skatina suodlig\u0117s grybus. Be to, amarai gali perne\u0161ti virusines ligas tarp augal\u0173.<\/p>\n
\u0160iltnamiuose da\u017enai vargina \u0161iltnaminis baltasparnis: pajudinus augal\u0105 pakyla smulki\u0173 balt\u0173 vabzd\u017ei\u0173 \u201edebes\u0117lis\u201c. Lervos minta lap\u0173 apa\u010dioje, lapai gelsta, augalas silpsta, o lipnios i\u0161skyros sudaro palanki\u0105 terp\u0119 antrin\u0117ms infekcijoms. Kontrol\u0117 efektyviausia prad\u017eioje, kol kolonijos dar ma\u017eos.<\/p>\n
Kar\u0161tomis ir sausomis savait\u0117mis spar\u010diai dauginasi voratinklin\u0117s erk\u0117s. J\u0173 buvim\u0105 i\u0161duoda smulk\u016bs \u0161vies\u016bs ta\u0161keliai ant lap\u0173, v\u0117liau atsirandanti plonyt\u0117 voratinklio gija, o lapai ima gelsti ir kristi. Erk\u0117s ypa\u010d greitai plinta, kai augalai patiria dr\u0117gm\u0117s tr\u016bkum\u0105.<\/p>\n
Dar viena da\u017ena b\u0117da yra tripsai, kurie pa\u017eeid\u017eia lapus, \u017eiedus ir vaisius, palikdami sidabri\u0161kus dry\u017eius bei smulkius juodus ta\u0161kelius. Ant vaisi\u0173 gali atsirasti \u0161iurk\u0161tesn\u0117s, kam\u0161tin\u0117s d\u0117m\u0117s, o augalai praranda gyvybingum\u0105. \u0160ie kenk\u0117jai taip pat siejami su kai kuri\u0173 augal\u0173 virus\u0173 platinimu.<\/p>\n
Praktika rodo, kad geriausiai veikia prevencija: pomidor\u0173 nereik\u0117t\u0173 sodinti per tankiai, o apatinius lapus, besilie\u010dian\u010dius su \u017eeme, verta reguliariai pa\u0161alinti. Laistyti rekomenduojama ryte, nukreipiant vanden\u012f tiesiai \u012f dirv\u0105, o ne ant lap\u0173. Taip pat svarbu rav\u0117ti, \u0161alinti augalines liekanas ir laikytis s\u0117jomainos.<\/p>\n
Jei norisi \u0161velnesni\u0173 priemoni\u0173, sodininkai da\u017enai renkasi augalinius raugus ir nuovirus. Raugas i\u0161 dilg\u0117li\u0173 da\u017eniausiai naudojamas augal\u0173 stiprinimui ir kaip pagalbin\u0117 priemon\u0117, kai atsiranda kenk\u0117j\u0173, o asi\u016bklio nuoviras siejamas su augalo audini\u0173 stiprinimu d\u0117l nat\u016braliai esan\u010di\u0173 silicio jungini\u0173. Tokios priemon\u0117s labiausiai pasiteisina profilakti\u0161kai, kai augalai dar nesmarkiai pa\u017eeisti.<\/p>\n
Populiari ir pieno bei vandens emulsija, kuri pur\u0161kiama ant lap\u0173 kaip papildoma prevencin\u0117 priemon\u0117, ypa\u010d kai orai permainingi. Ta\u010diau svarbiausia i\u0161lieka reguliarus steb\u0117jimas: pasteb\u0117jus pirmus ligos ar kenk\u0117j\u0173 \u017eidinius, pa\u017eeistas dalis reikia pa\u0161alinti ir neleisti problemoms i\u0161plisti po vis\u0105 lysv\u0119 ar \u0161iltnam\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pomidor\u0173 ligos ir kenk\u0117jai ypa\u010d suaktyv\u0117ja per kar\u0161\u010dius ir li\u016btis: paai\u0161kiname po\u017eymius, da\u017eniausias klaidas ir prevencij\u0105, kuri gelbsti derli\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":39501,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[25926,1990,30627,6834,1798,11708,3445],"miestas":[],"class_list":["post-39500","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-alternarioze","tag-amarai","tag-baltasparnis","tag-bulviu-maras","tag-pomidorai","tag-septorioze","tag-voratinklines-erkes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39500","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39500"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39500\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39501"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39500"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39500"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39500"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39500"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}