Mokslininkai sako, kad maisto atliekos s\u0105vartynuose gandrams tampa lengvu grobiu, ta\u010diau poveikis sveikatai gali b\u016bti pana\u0161us \u012f \u017emogaus greit\u0105 maist\u0105.<\/p>\n
Europoje vis da\u017eniau fiksuojama, kad baltieji gandrai maisto ie\u0161ko ne pievose ar pelk\u0117se, o buitini\u0173 atliek\u0173 s\u0105vartynuose. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad toks elgesys trumpuoju laikotarpiu suteikia prana\u0161um\u0173, ta\u010diau ilgainiui gali prisid\u0117ti prie prastesn\u0117s sveikatos ir net populiacijos ma\u017e\u0117jimo.<\/p>\n
Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais dalis gandr\u0173 pakeit\u0117 tradicin\u0119 mityb\u0105 ir migracijos \u012fpro\u010dius, nes \u017emoni\u0173 paliekamos atliekos tapo lengvai pasiekiamu kalorij\u0173 \u0161altiniu. S\u0105vartynuose pauk\u0161\u010diai randa maisto liku\u010di\u0173, m\u0117sos, taip pat vabzd\u017ei\u0173, grau\u017eik\u0173 ir sliek\u0173, tod\u0117l sunaudoja ma\u017eiau energijos nei ie\u0161kodami grobio nat\u016braliose buvein\u0117se.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 d\u0117mesio centre atsid\u016br\u0117 Lenkijos balt\u0173j\u0173 gandr\u0173 populiacijos, kur per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f s\u0105vartyn\u0173 lankymas tapo \u012fprastesnis. Kadangi daug gandr\u0173 vis dar maitinasi nat\u016braliose teritorijose, mokslininkai gal\u0117jo palyginti dvi grupes ir \u012fvertinti skirtumus.<\/p>\n
Preliminar\u016bs duomenys rodo, kad s\u0105vartynus reguliariai lankantys gandrai vidutini\u0161kai turi didesn\u0119 k\u016bno mas\u0119 ir daugiau energijos atsarg\u0173. Tai siejama su tuo, kad pauk\u0161\u010diai trumpiau ie\u0161ko maisto ir sutaupyt\u0105 energij\u0105 gali skirti kitoms funkcijoms, \u012fskaitant jaunikli\u0173 auginim\u0105.<\/p>\n
\u201eS\u0105vartynuose randamas maistas yra lengvai pasiekiamas, tod\u0117l gandrai sutaupo daug energijos, kuri\u0105 gali skirti veisimuisi\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyrimo autori\u0173, Vienos veterinarijos medicinos universiteto doktorantas Anustupas Bandjopadhjajus.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 mokslininkams kelia ne pats kalorij\u0173 kiekis, o tai, kas ateina kartu su atliekomis. S\u0105vartynuose pauk\u0161\u010diai kontaktuoja su plastiku, viela, stiklu ir \u012fvairiais ter\u0161alais, \u012fskaitant sunkiuosius metalus, o toks \u201eracionas\u201c gali didinti infekcij\u0173 ir apsinuodijim\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat prane\u0161a aptik\u0119 po\u017eymi\u0173, kad net labai jauniems pauk\u0161\u010diams gali pasireik\u0161ti su tar\u0161a siejami biologiniai poky\u010diai. Kai kuriems vos ma\u017edaug savait\u0117s am\u017eiaus jaunikliams nustatyti DNR pa\u017eeidimai, kuriuos mokslininkai sieja b\u016btent su maitinimusi s\u0105vartynuose.<\/p>\n
\u201eTai yrantis, \u017eemos kokyb\u0117s maistas, bet turintis daug energijos. Pauk\u0161\u010diams tai galima prilyginti greitam maistui\u201c, \u2013 sak\u0117 Ryt\u0173 Anglijos universiteto ekologijos profesor\u0117 Aldina Franko.<\/p>\n
Vis d\u0117lto ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad vaizdas n\u0117ra vien juodas. Papildomas maisto \u0161altinis kai kurioms populiacijoms gali pad\u0117ti i\u0161gyventi prastesniais metais, ta\u010diau ilgalaik\u0117s pasekm\u0117s sveikatai ir reprodukcijai dar tik pradedamos ai\u0161kiau suprasti.<\/p>\n
Papildom\u0105 ne\u017einomyb\u0119 kelia ir Europos S\u0105jungos kryptis atliek\u0173 tvarkymo srityje: atviros s\u0105vartyn\u0173 aik\u0161tel\u0117s palaipsniui u\u017edaromos arba daromas vis grie\u017etesnis j\u0173 aptv\u0117rimas bei kontrol\u0117. Tai ma\u017eina laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 galimybes pasiekti organines atliekas, prie kuri\u0173 dalis gandr\u0173 jau sp\u0117jo prisitaikyti.<\/p>\n
Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad staigus tokio maisto \u0161altinio \u201eu\u017esukimas\u201c gali paveikti migracij\u0105, per\u0117jimo s\u0117km\u0119 ir jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105. Kitaip tariant, pauk\u0161\u010diai, kurie pakeit\u0117 \u012fpro\u010dius d\u0117l lengvai pasiekiamo maisto, gali atsidurti naujoje rizikos zonoje, jei alternatyvi\u0173 nat\u016brali\u0173 buveini\u0173 ir grobio nepakaks.<\/p>\n
Ekspertai primena, kad iki ma\u017edaug 1980-\u0173j\u0173 balt\u0173j\u0173 gandr\u0173 populiacija Europoje buvo smarkiai nusmukusi, kai kuriose \u0161alyse pauk\u0161\u010diai buvo visai i\u0161nyk\u0119, o v\u0117liau teko imtis atk\u016brimo program\u0173. Tod\u0117l, j\u0173 teigimu, bet kokie poky\u010diai, galintys paveikti gandr\u0173 maitinimosi grandin\u0119, turi b\u016bti vertinami atsargiai ir remiantis duomenimis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad klausimas n\u0117ra vien apie pauk\u0161\u010di\u0173 \u201epatogum\u0105\u201c: s\u0105vartynai yra ter\u0161al\u0173 sankaupos, o laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 kontaktas su jomis kelia ir platesni\u0173 ekologini\u0173 pasekmi\u0173. Artimiausiais metais daugiau atsakym\u0173 tur\u0117t\u0173 suteikti t\u0119stiniai tyrimai, kurie vertins ne tik k\u016bno mas\u0119, bet ir kraujo rodiklius, ter\u0161al\u0173 kaupim\u0105si bei ilgalaik\u012f jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Baltieji gandrai Europoje vis da\u017eniau maitinasi s\u0105vartynuose: tai padeda greitai gauti energijos, bet didina tar\u0161os ir sveikatos rizikas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[392,5984,101,442,465,2888,9529],"miestas":[],"class_list":["post-39532","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-atlieku-tvarkymas","tag-baltieji-gandrai","tag-ekologija","tag-europos-sajunga","tag-lenkija","tag-pauksciu-migracija","tag-savartynai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39532","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39532"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39532\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39532"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39532"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39532"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39532"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}