Kanadoje mokslininkai aptiko itin gerai i\u0161likusi\u0173, ma\u017edaug 567 mln. met\u0173 senumo fosilij\u0173 rinkin\u012f, kuris gali pakeisti tai, k\u0105 \u017einome apie ankstyv\u0105 gyv\u016bn\u0173 evoliucij\u0105. Tyr\u0117jai skelbia, kad radiniai gali rodyti, jog jud\u0117jimas ir lytinis dauginimasis atsirado anks\u010diau, nei iki \u0161iol leido spr\u0119sti fosilij\u0173 \u012fra\u0161as.<\/p>\n
Rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c. Tai Ediakaro periodui priskiriami organizmai, gyven\u0119 dar iki vadinamosios kambro sprogimo faz\u0117s, kai per palyginti trump\u0105 geologin\u012f laik\u0105 i\u0161plito dauguma \u0161iandienini\u0173 gyv\u016bn\u0173 grupi\u0173.<\/p>\n
Ediakaro organizm\u0173 fosilijos aptinkamos retai, nes daugelis j\u0173 tur\u0117jo mink\u0161tus k\u016bnus ir prastai fosilizavosi. D\u0117l to kiekviena nauja radimviet\u0117, kurioje i\u0161lieka ai\u0161k\u016bs \u012fspaudai ir strukt\u016bros, leid\u017eia tikslinti, kada ir kaip formavosi sud\u0117tingesn\u0117s gyvyb\u0117s bruo\u017eai.<\/p>\n
Kanados radimviet\u0117je surinkta daugiau nei \u0161imtas pavyzd\u017ei\u0173, atstovaujan\u010di\u0173 \u012fvairiai bendrijai. Toks \u201emomentinis\u201c ekosistemos vaizdas padeda ne tik identifikuoti atskiras r\u016b\u0161is, bet ir suprasti, kaip jos gal\u0117jo s\u0105veikauti tarpusavyje.<\/p>\n
Tarp aptikt\u0173 fosilij\u0173 minimi keli pla\u010diai Ediakaro laikotarpiui siejami organizmai. Pavyzd\u017eiui, Dickinsonia da\u017enai laikoma vienu seniausi\u0173 gyv\u016bn\u0173 tipo organizm\u0173 kandidat\u0173, siejam\u0173 su geb\u0117jimu jud\u0117ti dugnu ir ie\u0161koti maisto.<\/p>\n
Kitas svarbus radinys siejamas su Funisia, kuri literat\u016broje minima kaip ankstyvas \u012frodymas, kad kai kurie organizmai gal\u0117jo daugintis lytiniu b\u016bdu, i\u0161skirdami lytines l\u0105steles \u012f vanden\u012f. Taip pat i\u0161skiriama Kimberella, neretai interpretuojama kaip ankstyvas dvi\u0161al\u0117s simetrijos gyv\u016bn\u0173 giminaitis, o dvi\u0161al\u0117 simetrija \u0161iandien b\u016bdinga did\u017eiajai daliai gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
Esmin\u0117 naujiena yra datavimas: anks\u010diau manyta, kad pana\u0161ios bendrijos paplito ma\u017edaug 559\u2013550 mln. met\u0173 laikotarpiu, ta\u010diau \u0161ie pavyzd\u017eiai datuojami apie 567 mln. met\u0173. Tai reik\u0161t\u0173, kad dalis sud\u0117tingesnio gyv\u016bni\u0161ko gyvenimo bruo\u017e\u0173 gal\u0117jo atsirasti 5\u201310 mln. met\u0173 anks\u010diau, nei manyta.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbus ir kontekstas, kuriame \u0161ie organizmai gyveno. Uolien\u0173 analiz\u0117 rodo, kad bendrija gal\u0117jo klest\u0117ti santykinai gilesn\u0117se j\u016brin\u0117se aplinkose, o ne vien sekliose pakrant\u0117se, kaip ilg\u0105 laik\u0105 da\u017enai buvo \u012fsivaizduojama.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, stabilesn\u0117s s\u0105lygos didesniame gylyje gal\u0117jo sudaryti palankesn\u0119 ni\u0161\u0105 ankstyviems sud\u0117tingesniems organizmams, o v\u0117liau jie gal\u0117jo i\u0161plisti \u012f seklumas. Tokia seka keist\u0173 nusistov\u0117jus\u012f pasakojim\u0105, kod\u0117l ry\u0161kesni gyv\u016bn\u0173 p\u0117dsakai fosilij\u0173 \u012fra\u0161e da\u017eniau siejami su v\u0117lesniais laikotarpiais.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad Ediakaro fosilij\u0173 interpretacijos da\u017enai kelia diskusij\u0173, nes organizm\u0173 sandara ir giminyst\u0117s ry\u0161iai ne visada ai\u0161k\u016bs. Vis d\u0117lto naujas, gausus ir gerai datuotas rinkinys suteikia daugiau duomen\u0173 tikslinti ankstyvos gyv\u016bn\u0173 evoliucijos laikrod\u012f ir geriau suprasti, kada \u017dem\u0117je prad\u0117jo ry\u0161k\u0117ti sud\u0117tingesnio gyvenimo bruo\u017eai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kanadoje rastos 567 mln. met\u0173 fosilijos rodo, kad jud\u0117jimas ir lytinis dauginimasis gal\u0117jo atsirasti 5\u201310 mln. met\u0173 anks\u010diau nei manyta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":39816,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[30853,30852,1525,30855,30856,30854,1529],"miestas":[],"class_list":["post-39815","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-dickinsonia","tag-ediakaro-periodas","tag-fosilijos","tag-funisia","tag-kambro-sprogimas","tag-kimberella","tag-paleontologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39815","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39815"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39815\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39816"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39815"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39815"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39815"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39815"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}