{"id":39893,"date":"2026-07-10T11:19:56","date_gmt":"2026-07-10T11:19:56","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/10\/zvejai-sunerime-del-saulinio-eserio-invazine-zuvis-pleciasi-vandens-telkiniuose-ir-stumia-vietines-rusis\/"},"modified":"2026-07-10T11:19:56","modified_gmt":"2026-07-10T11:19:56","slug":"zvejai-sunerime-del-saulinio-eserio-invazine-zuvis-pleciasi-vandens-telkiniuose-ir-stumia-vietines-rusis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/10\/zvejai-sunerime-del-saulinio-eserio-invazine-zuvis-pleciasi-vandens-telkiniuose-ir-stumia-vietines-rusis\/","title":{"rendered":"\u017dvejai sunerim\u0119 d\u0117l saulinio e\u0161erio: invazin\u0117 \u017euvis ple\u010diasi vandens telkiniuose ir stumia vietines r\u016b\u0161is"},"content":{"rendered":"<p>Ukrainos g\u0117lo vandens telkiniuose spar\u010diai plinta invazin\u0117 \u017euvis saulinis e\u0161erys, d\u0117l kurios pastaruoju metu vis da\u017eniau sunerimsta \u017evejai. Nors \u0161i \u017euvis atrodo dekoratyviai, mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad gaus\u0117jant populiacijai ji gali daryti ap\u010diuopiam\u0105 \u017eal\u0105 vietin\u0117ms ekosistemoms.<\/p>\n<p>Apie situacij\u0105 pasakoja Ukrainos Nacionalin\u0117s moksl\u0173 akademijos J\u016br\u0173 biologijos instituto mokslininkas, biologijos moksl\u0173 daktaras Jurijus Kva\u010das. Pasak jo, saulinis e\u0161erys yra invazin\u0117 r\u016b\u0161is, kilusi i\u0161 \u0160iaur\u0117s Amerikos, o \u012f Europ\u0105 pateko dar XIX am\u017eiaus pabaigoje, kai buvo atve\u017etas kaip akvariumin\u0117 \u017euvis.<\/p>\n<p>\u201e\u017dmon\u0117ms jis tiesiogin\u0117s gr\u0117sm\u0117s nekelia. Ta\u010diau noriu pabr\u0117\u017eti: su piranijomis jis neturi nieko bendra\u201c, \u2013 sak\u0117 Jurijus Kva\u010das.<\/p>\n<p>Mokslininko teigimu, pradinis \u0161ios r\u016b\u0161ies \u012fsitvirtinimas Europoje siejamas su Reino baseinu, i\u0161 kur ji v\u0117liau i\u0161plito \u012f Dunoj\u0173, o dar v\u0117liau pasiek\u0117 ir kitus upi\u0173 tinklus. Ukrainoje saulinis e\u0161erys pirm\u0105 kart\u0105 fiksuotas ma\u017edaug XX am\u017eiaus viduryje, o kai kuriuose regionuose, \u012fskaitant Kyjivo apylinki\u0173 vandens telkinius, jis pastebimai gaus\u0117ja palyginti neseniai.<\/p>\n<p>Problema ta, kad saulinis e\u0161erys yra agresyviai teritorij\u0105 ginanti, \u201elizdus\u201c \u012fsirengianti \u017euvis. Ji ner\u0161tui pasirenka seklumas, sm\u0117lingas ar akmenuotas vietas, suformuoja lizd\u0105 dugne ir aktyviai saugo teritorij\u0105, neleisdama artintis kitiems vandens gyventojams.<\/p>\n<p>Tokia strategija suteikia jam prana\u0161um\u0105 prie\u0161 daugel\u012f vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kurios ikrus neretai paskleid\u017eia aplinkoje ir j\u0173 nebesaugo. D\u0117l to invazin\u0117 \u017euvis ne tik u\u017eima potencialias vietini\u0173 \u017euv\u0173 ner\u0161to vietas, bet ir gali maitintis kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ikrais, ma\u017eindama j\u0173 s\u0117kmingo dauginimosi galimybes.<\/p>\n<p>\u201eKai saulinis e\u0161erys smarkiai i\u0161plinta, jis gali i\u0161stumti kitas r\u016b\u0161is ir keisti mitybines grandines, nes minta dugno bestuburiais ir kitais smulkiais organizmais\u201c, \u2013 sak\u0117 Jurijus Kva\u010das.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto specialistas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u017evej\u0173 pastangos \u0161i\u0105 \u017euv\u012f gaudyti yra naudingos: taip bent i\u0161 dalies pristabdomas populiacijos augimas. Be to, saulinis e\u0161erys yra valgoma \u017euvis, nors d\u0117l ma\u017eo dyd\u017eio da\u017eniau laikomas labiau sportin\u0117s ar pramogin\u0117s \u017e\u016bkl\u0117s laimikiu nei kasdieniu maisto produktu.<\/p>\n<p>Kai kuriose vietov\u0117se, pavyzd\u017eiui, Dunojaus regione, sauliniai e\u0161eriai gali u\u017eaugti didesni, tod\u0117l labiau domina \u017evejus. \u012edomu ir tai, kad pavieniai \u0161ios r\u016b\u0161ies atvejai fiksuoti net Juodojoje j\u016broje: j\u016broje ji nesidaugina, ta\u010diau gali ja pasinaudoti migruodama tarp g\u0117lavandeni\u0173 telkini\u0173.<\/p>\n<p>Mokslininkas pabr\u0117\u017eia, kad vie\u0161ojoje erdv\u0117je pasitaikantys palyginimai su piranijomis yra klaidinantys ir be reikalo kelia baim\u0119. Piranijos yra visai kitos biologin\u0117s grup\u0117s tropin\u0117s \u017euvys, o saulinis e\u0161erys nei i\u0161vaizda, nei elgsena, nei kilme su jomis nesusij\u0119s.<\/p>\n<p>Kalb\u0117damas apie tikr\u0105sias piranijas, Jurijus Kva\u010das pa\u017eymi, kad pavieniai egzotini\u0173 akvarium\u0173 gyventojai kartais neatsakingai paleid\u017eiami \u012f gamt\u0105. Vis d\u0117lto vietos klimato s\u0105lygomis jos paprastai nei\u0161gyvena \u0161altojo sezono, tod\u0117l ilgalaik\u0117s \u012fsitvirtinimo rizikos daugelyje region\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n<p>Invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 tema i\u0161lieka aktuali visame regione, nes tokie organizmai gali greitai prisitaikyti ir pakeisti vietini\u0173 ekosistem\u0173 pusiausvyr\u0105. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad ankstyvas r\u016b\u0161i\u0173 plitimo fiksavimas, atsakingas akvariumini\u0173 gyv\u016bn\u0173 laikymas ir nuosekli steb\u0117sena yra svarbiausios priemon\u0117s, padedan\u010dios ma\u017einti \u017eal\u0105 gamtai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ukrainos vandens telkiniuose spar\u010diai plinta saulinis e\u0161erys: mokslininkai ai\u0161kina, kod\u0117l \u0161i invazin\u0117 \u017euvis kelia r\u016bpes\u010di\u0173 vietin\u0117ms r\u016b\u0161ims.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,151,3686,2312,30902,30901,7965],"miestas":[],"class_list":["post-39893","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-invazines-rusys","tag-juodoji-jura","tag-juru-biologijos-institutas","tag-saulinis-eserys","tag-zvejyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39893","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39893"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39893\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39893"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39893"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39893"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39893"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}