Ispanija ragina Europos S\u0105jung\u0105 gr\u012f\u017eti prie bendro skolinimosi id\u0117jos ir si\u016blo nauj\u0105 mechanizm\u0105, kuris leist\u0173 kasmet bendrai skolintis iki 850 mlrd. eur\u0173. Briuselyje \u0161i\u0105 iniciatyv\u0105 finans\u0173 ministr\u0173 susitikim\u0173 metu pristat\u0117 Ispanijos ekonomikos ir finans\u0173 ministras Carlosas Cuerpo, teigdamas, kad dabartinis geopolitinis fonas atveria galimybi\u0173 lang\u0105.<\/p>\n
Pagrindinis argumentas yra augantis poreikis saugiems, didel\u0117s apimties finansiniams instrumentams eurais, kurie stiprint\u0173 euro tarptautin\u012f vaidmen\u012f. ES siekia, kad euras tapt\u0173 patrauklesne rezervine valiuta, o tam reikalinga gili ir likvidi rinka su ai\u0161kiai suprantamu ma\u017eos rizikos skolos produktu.<\/p>\n
\u201eManome, kad dabar yra tinkamas galimybi\u0173 langas \u0161\u012f pasi\u016blym\u0105 teikti, nes Europai reikia saugaus turto\u201c, \u2013 sak\u0117 Carlosas Cuerpo.<\/p>\n
Pagal Ispanijos i\u0161platint\u0105 dokument\u0105 si\u016bloma sukurti vadinam\u0105j\u0105 European Sovereign Facility \u2013 centralizuot\u0105 bendros skolos platform\u0105. Id\u0117ja \u2013 sujungti dalyvaujan\u010di\u0173 valstybi\u0173 skolinim\u0105si ir taip suma\u017einti finansavimo ka\u0161tus, kurie kyla d\u0117l skirting\u0173 nacionalini\u0173 rink\u0173 fragmentacijos ir nevienod\u0173 rizikos vertinim\u0173.<\/p>\n
Plane numatyta, kad jei prisid\u0117t\u0173 visos 27 ES valstyb\u0117s, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo fondas, metin\u0117 emisija gal\u0117t\u0173 siekti 850 mlrd. eur\u0173. Tokiu tempu per penkerius metus b\u016bt\u0173 sukaupta iki 5 trilijon\u0173 eur\u0173 bendros skolos portfelis, kuris, Ispanijos vertinimu, tapt\u0173 nauju etalonu euro zonos saugiems aktyvams.<\/p>\n
Jeigu visos \u0161alys nesutikt\u0173 dalyvauti nuo prad\u017ei\u0173, si\u016bloma prad\u0117ti nuo norin\u010di\u0173j\u0173 koalicijos. Ta\u010diau pa\u010diame dokumente pabr\u0117\u017eiama, kad iniciatyvai \u012fgyti svorio reik\u0117t\u0173 bent penki\u0173 did\u017eiausi\u0173 euro zonos skolos emitent\u0173 \u2013 tik tada metin\u0117 emisija gal\u0117t\u0173 siekti apie 540\u2013550 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n
Numatomi du pagrindiniai garantij\u0173 rams\u010diai: paskolos dalyvaujan\u010dioms valstyb\u0117ms ir ES biud\u017eetas. Tai rei\u0161kia, kad projektas nei\u0161vengiamai persipina su derybomis d\u0117l 2028\u20132034 met\u0173 daugiamet\u0117s finansin\u0117s programos, kuri\u0105 ES planuoja suderinti iki 2026 met\u0173 pabaigos, ir su klausimu, kaip bus u\u017etikrintas biud\u017eeto finansavimas bei nauji nuosavi i\u0161tekliai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto politin\u0117 realyb\u0117 i\u0161lieka sud\u0117tinga. Bendram skolinimuisi tradici\u0161kai prie\u0161inasi dalis \u0160iaur\u0117s Europos valstybi\u0173, taip pat Vokietija ir Nyderlandai, argumentuodamos, kad tai silpnina fiskalin\u0119 drausm\u0119 ir gali sukurti moralin\u0119 rizik\u0105, kai atsakingiau besitvarkan\u010dios \u0161alys netiesiogiai prisiima kit\u0173 finansinius \u012fsipareigojimus.<\/p>\n
Kita stovykla teigia, kad be bendr\u0173 instrument\u0173 Europa pralaim\u0117s konkurencij\u0105 d\u0117l kapitalo, investicij\u0173 ir strategini\u0173 projekt\u0173 finansavimo, ypa\u010d gynybos, energetinio saugumo bei pramon\u0117s transformacijos srityse. Vie\u0161ai naujo bendro skolinimosi id\u0117j\u0105 yra palaikiusios tokios \u0161alys kaip Pranc\u016bzija ir Graikija, kurios da\u017eniau akcentuoja bendr\u0173 euro zonos priemoni\u0173 naud\u0105 kriz\u0117ms amortizuoti.<\/p>\n
Diskusija d\u0117l bendros skolos nei\u0161vengiamai kelia ir praktinius klausimus: kaip b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta, kad dalyvaujan\u010dios valstyb\u0117s laikyt\u0173si ES fiskalini\u0173 taisykli\u0173, kaip b\u016bt\u0173 paskirstomos i\u0161laidos ir nauda, ir kokios b\u016bt\u0173 teisin\u0117s konstrukcijos ribos. \u0160ie atsakymai lems, ar Ispanijos si\u016blymas taps realiu politiniu projektu, ar liks dar viena ambicinga, bet sunkiai \u012fgyvendinama Briuselio id\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ispanija si\u016blo ES kasmet bendrai skolintis iki 850 mlrd. eur\u0173 ir kurti nauj\u0105 saugaus turto instrument\u0105, bet dalis \u0161ali\u0173 tam grie\u017etai nepritaria.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":39910,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[30915,30916,3001,4658,2497,442,1133],"miestas":[],"class_list":["post-39909","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-bendras-skolinimasis","tag-carlosas-cuerpo","tag-es-biudzetas","tag-euro-zona","tag-euroobligacijos","tag-europos-sajunga","tag-ispanija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39909","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39909"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39909\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39910"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39909"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39909"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39909"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39909"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}