Kult\u016bra ir civilin\u0117 infrastrukt\u016bra gali tapti vienu i\u0161 prakti\u0161kiausi\u0173 b\u016bd\u0173 ma\u017einti \u012ftampas Artimuosiuose Rytuose, ypa\u010d Sirijoje, teigia dalis Europoje gyvenan\u010di\u0173 sir\u0173 intelektual\u0173. J\u0173 si\u016blymas Briuseliui paprastas: vietoje vien politini\u0173 deklaracij\u0173 remti ap\u010diuopiamus paveldo atk\u016brimo ir kasdienio gyvenimo atstatymo projektus.<\/p>\n
\u0160ios krypties \u0161alininkai akcentuoja, kad paveldas \u010dia n\u0117ra vien muziej\u0173 tema. Atkuriant miest\u0173 audin\u012f, \u0161vietim\u0105, kult\u016bros institucijas ir susisiekim\u0105, kartu atkuriamas pasitik\u0117jimas tarp bendruomeni\u0173, kur\u012f per ilgus karo metus ardo smurtas, propaganda ir skurdas.<\/p>\n
Vienas iniciatyvos veid\u0173 yra muzikologas Nabil Al Lao, kadaise vadovav\u0119s Damasko konservatorijai ir prisid\u0117j\u0119s prie miesto operos teatro k\u016brimo. Jis teigia, kad kelios ES valstyb\u0117s nar\u0117s turi realius instrumentus prad\u0117ti kult\u016bros politik\u0105 Levante, kuri, jo vertinimu, gal\u0117t\u0173 peraugti \u012f platesn\u012f politin\u012f proces\u0105.<\/p>\n
\u201eES \u0161alys, ypa\u010d Pranc\u016bzija, Vokietija, Italija ir Ispanija, turi \u012franki\u0173 prad\u0117ti kult\u016bros politik\u0105 Levante taip, kad pirmasis poveikis b\u016bt\u0173 matomas ir gal\u0117t\u0173 virsti platesniu procesu\u201c, \u2013 sak\u0117 Nabil Al Lao.<\/p>\n
Pasak jo, tai netur\u0117t\u0173 apsiriboti kult\u016brine diplomatija ar pavien\u0117mis parodomis. Id\u0117ja si\u016blo \u201ekaro teatr\u0105\u201c paversti archeologiniu ir urbanistiniu atsigavimo lauku, derinant paveldo atstatym\u0105 su vandentvarkos, transporto, mokykl\u0173, bibliotek\u0173 ir kit\u0173 civilini\u0173 objekt\u0173 atnaujinimu.<\/p>\n
Sirijos karas, prasid\u0117j\u0119s 2011 metais, paliko mil\u017eini\u0161k\u0105 \u017eal\u0105 tiek \u017emon\u0117ms, tiek miestams. Kult\u016bros paveldo nuostoliai tapo vienu ry\u0161kiausi\u0173 konflikto simboli\u0173, o Palmyra, Alepas ir kitos istorin\u0117s vietov\u0117s ilgus metus buvo niokojamos karo veiksm\u0173, pl\u0117\u0161ikavimo ir ekstremistini\u0173 grupuo\u010di\u0173 s\u0105moningo naikinimo.<\/p>\n
Nabil Al Lao biografija \u0161iame kontekste i\u0161siskiria: jis buvo auk\u0161to lygio vert\u0117jas, dalyvav\u0119s svarbiuose diplomatiniuose kontaktuose, o v\u0117liau d\u0117l karo ir politini\u0173 aplinkybi\u0173 tapo pab\u0117g\u0117liu Europoje. Pastaraisiais metais jis kalba apie nor\u0105 gr\u012f\u017eti \u012f Damask\u0105 ir pereinamojo laikotarpio vald\u017eiai pristatyti konkre\u010dius atk\u016brimo pasi\u016blymus.<\/p>\n
Kitas si\u016blomos strategijos akcentas yra tarpvalstybiniai projektai, kurie kurt\u0173 ne tik ekonomin\u012f, bet ir simbolin\u012f ry\u0161\u012f. Pavyzd\u017eiu \u012fvardijama istorin\u0117 Damasko ir Baalbeko gele\u017einkelio jungtis, kurios atgaivinimas, iniciatori\u0173 manymu, vienu metu stiprint\u0173 vie\u0161\u0105j\u012f transport\u0105, regiono ekonomik\u0105 ir kult\u016brin\u012f turizm\u0105.<\/p>\n
Toks po\u017ei\u016bris siejamas ir su platesniu Libano bei Sirijos santyki\u0173 kontekstu, kuriame de\u0161imtme\u010dius persipina karai, politin\u0117s \u012ftakos kova ir i\u0161or\u0117s \u017eaid\u0117j\u0173 interesai. Pastarojo meto konfliktai regione ne tik pareikalavo auk\u0173 ir sugriov\u0117 infrastrukt\u016br\u0105, bet ir paliet\u0117 senov\u0117s paminklus, kurie yra svarb\u016bs viso regiono tapatybei.<\/p>\n
Italijoje dirbanti arab\u0173 kalbos ir kult\u016bros profesor\u0117 Maria Francesca Corrao pabr\u0117\u017eia, kad Sirijos paveldo atgaivinimas jau remiasi realiais akademiniais ir tarptautiniais tinklais. Pasak jos, Europoje gyvenantys sir\u0173 studentai ir intelektualai padeda atkurti ry\u0161ius, kurie leid\u017eia t\u0119sti archeologinius ir restauravimo darbus.<\/p>\n
\u201eSir\u0173 intelektual\u0173 ir student\u0173 tremtyje pastangos leido atsirasti iniciatyvoms, kurios remiasi noru sugr\u012f\u017eti ir gelb\u0117ti \u0161al\u012f per kult\u016br\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Maria Francesca Corrao.<\/p>\n
Praktin\u0117je plotm\u0117je daug vil\u010di\u0173 siejama su tarptautiniais tyrim\u0173 ir restauravimo projektais, kuriuose dalyvauja Europos universitetai ir specialistai. Archeologiniai tyrimai kai kuriose vietov\u0117se buvo atnaujinti po ilgos pertraukos, o tai leid\u017eia ne tik fiksuoti padaryt\u0105 \u017eal\u0105, bet ir planuoti, k\u0105 \u012fmanoma atkurti.<\/p>\n
Viena ry\u0161kiausi\u0173 diskusij\u0173 kryp\u010di\u0173 \u2013 Palmyros atstatymas. \u0160is UNESCO pasaulio paveldo objektas tapo ne tik istoriniu, bet ir politiniu simboliu, o atk\u016brimo darbai, anot ekspert\u0173, reikalauja ilgalaiki\u0173 tyrim\u0173, finansavimo ir saugumo garantij\u0173, kad paveldo apsauga nevirst\u0173 vienkartine akcija.<\/p>\n
Europos S\u0105junga jau yra r\u0117musi UNESCO iniciatyvas, skirtas Sirijos kult\u016bros paveldui saugoti, o parama buvo teikiama tiek per bendras programas, tiek per atskir\u0173 \u0161ali\u0173 projektus. Tuo pat metu Europos Komisija yra skyrusi 2 500 000 000 eur\u0173 param\u0105 Sirijos pereinamajam laikotarpiui, ta\u010diau diskusijos d\u0117l efektyviausi\u0173 prioritet\u0173 t\u0119siasi.<\/p>\n
\u0160alinink\u0173 teigimu, kult\u016bros ir infrastrukt\u016bros sujungimas \u012f vien\u0105 strategij\u0105 leist\u0173 pasiekti greitesn\u012f, \u017emon\u0117ms matom\u0105 rezultat\u0105. Kriti\u0161kiausias klausimas i\u0161lieka saugumas, institucinis skaidrumas ir tai, ar paveldo atk\u016brimas bus paremtas vietos bendruomeni\u0173 \u012ftrauktimi, o ne vien i\u0161or\u0117s donor\u0173 darbotvarke.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europa svarsto, kaip Sirijoje stabilum\u0105 kurti per kult\u016bros paveldo atk\u016brim\u0105 ir infrastrukt\u016bros projektus \u2013 nuo Palmyros iki regionini\u0173 susisiekimo id\u0117j\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":39942,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[2447,442,3111,218,30936,12715,646],"miestas":[],"class_list":["post-39941","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-artimieji-rytai","tag-europos-sajunga","tag-infrastruktura","tag-kulturos-paveldas","tag-palmyra","tag-sirija","tag-unesco"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39941","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39941"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39941\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39942"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39941"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39941"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39941"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39941"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}