\u017dalioji plieno gamyba Europoje kol kas sunkiai randa pirk\u0117j\u0173 ne d\u0117l technologij\u0173 stokos, o d\u0117l kainos. Vokietijoje atlikta analiz\u0117 rodo, kad \u201e\u017ealiojo\u201c plieno priedas prie \u012fprasto produkto \u0161iandien da\u017enai yra per didelis, kad masi\u0161kai \u012fsitraukt\u0173 tokie sektoriai kaip automobili\u0173 pramon\u0117.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad gamintoj\u0173 pasi\u016blymuose plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 gamini\u0173 i\u0161 \u017ealiosios plieno partijos kaina neretai b\u016bna didesn\u0117 ma\u017edaug 170\u2013200 eur\u0173 u\u017e ton\u0105, o kai kuriais atvejais priedas siekia ir apie 300 eur\u0173. Net ir ma\u017eesnis skirtumas, artimas 120\u2013200 eur\u0173 u\u017e ton\u0105, daugeliui pirk\u0117j\u0173 rei\u0161kia, kad sprendim\u0105 lemia ne ambicija ma\u017einti emisijas, o biud\u017eetas.<\/p>\n
Plienas, naudojamas automobili\u0173 k\u0117bulams, da\u017eniausiai gaminamas i\u0161 gele\u017eies r\u016bdos pirmin\u0117je gamyboje, kuri paprastai sukuria did\u017eiausi\u0105 i\u0161metim\u0173 dal\u012f. Tuo metu armat\u016bros ar konstrukcinio plieno rinkoje didel\u0119 dal\u012f sudaro antrin\u0117 gamyba i\u0161 metalo lau\u017eo elektrin\u0117se krosnyse, o jos emisijos \u017eenkliai ma\u017e\u0117ja, jei naudojama \u017ealia elektros energija.<\/p>\n
Reik\u0161mingas pirmin\u0117s gamybos p\u0117dsako ma\u017einimas siejamas su tiesioginiu gele\u017eies redukavimu, kai vietoje i\u0161kastinio kuro naudojamas \u017ealias vandenilis. B\u016btent \u010dia atsiremta \u012f kain\u0105: vandenilio savikaina labai priklauso nuo elektros kain\u0173, nes jo gamybai reikia dideli\u0173 elektros kieki\u0173.<\/p>\n
Analiz\u0117je teigiama, kad norint, jog investicijos \u012f DRI technologijas su \u017ealiuoju vandeniliu tapt\u0173 ekonomi\u0161kai patrauklios, iki 2035 met\u0173 reik\u0117t\u0173 i\u0161laikyti vandenilio kain\u0105 apie 140 eur\u0173 u\u017e megavatvaland\u0119. Taip pat \u012fvardijamas ir elektros kainos orientyras: ma\u017edaug 60 eur\u0173 u\u017e megavatvaland\u0119 per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f.<\/p>\n
Akcentuojama, kad 2022 metais Europoje \u0161oktel\u0117jus energijos kainoms, pabrango ir vandenilis, tod\u0117l pramon\u0117s planavimas tapo rizikingesnis. Kaip viena i\u0161 priemoni\u0173 minimos tikslin\u0117s nuolaidos dideliems vartotojams: apie 10 eur\u0173 u\u017e megavatvaland\u0119 elektrai ir apie 20 eur\u0173 u\u017e megavatvaland\u0119 vandeniliui, kad b\u016bt\u0173 suma\u017einta per\u0117jimo prie ma\u017eesni\u0173 emisij\u0173 technologij\u0173 kaina.<\/p>\n
Tyrimo autoriai si\u016blo neapsiriboti vien kain\u0173 prognoz\u0117mis ir akcentuoja investicin\u0117s paramos poreik\u012f. Kaip realisti\u0161kas instrumentas \u012fvardijamos dotacijos arba ma\u017e\u0173 pal\u016bkan\u0173 paskolos, kurios gal\u0117t\u0173 dengti iki 50 proc. investicij\u0173, nes plieno gamybos transformacija reikalauja itin didelio kapitalo.<\/p>\n
Taip pat i\u0161skiriamos paklausos skatinimo priemon\u0117s, ypa\u010d vie\u0161ieji pirkimai, kur galima suteikti pirmenyb\u0119 ma\u017eesni\u0173 emisij\u0173 produktams ir vietos gamintojams, taikant local content princip\u0105. Id\u0117ja paprasta: jei valstyb\u0117 ir savivaldyb\u0117s nuosekliai pirkt\u0173 \u201e\u017ealesn\u012f\u201c plien\u0105, rinkoje atsirast\u0173 labiau prognozuojama paklausa, kuri ma\u017eint\u0173 rizik\u0105 investuotojams.<\/p>\n
Platesniame Europos kontekste pa\u017eymima, kad iki 2050 met\u0173 ES plieno paklausa gali siekti 160\u2013180 mln. ton\u0173 per metus, o Vokietijai tekt\u0173 reik\u0161minga dalis \u201eklimatui palankesn\u0117s\u201c gamybos. Ta\u010diau kol kas pagrindin\u0117 kli\u016btis i\u0161lieka ta pati: norint, kad \u017ealioji plieno gamyba tapt\u0173 ne ni\u0161ine, o masine, kain\u0173 skirtumas turi tapti pirk\u0117jams priimtinas be nuolatinio papildomo mokes\u010dio u\u017e ton\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017dalioji plieno gamyba Europoje dar brangi: Vokietijos analiz\u0117 rodo, koki\u0173 elektros ir vandenilio kain\u0173 reikia, kad ji atsipirkt\u0173 iki 2035 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[1149,102,30950,506,5276,466,30949],"miestas":[],"class_list":["post-39951","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-finansai","tag-dekarbonizacija","tag-dirbtinis-intelektas","tag-dri-technologija","tag-plieno-pramone","tag-vandenilis","tag-vokietija","tag-zalioji-plieno-gamyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39951","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39951"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39951\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39951"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39951"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39951"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39951"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}