\u017dem\u0117 ne visada i\u0161liks tinkama gyvybei tokiai, koki\u0105 j\u0105 pa\u017e\u012fstame \u0161iandien. Naujas tarptautin\u0117s tyr\u0117j\u0173 grup\u0117s darbas rodo, kad per labai ilg\u0105 laik\u0105 planetos klimatas gali pasikeisti taip, jog net i\u0161tvermingiausi sausumos augalai nebesugeb\u0117s i\u0161gyventi.<\/p>\n
Mokslininkai, remdamiesi trimat\u0117mis klimato simuliacijomis, modelavo keli\u0173 artimiausi\u0173 milijard\u0173 met\u0173 scenarijus. J\u0173 i\u0161vada \u2013 ma\u017edaug po 1,9 milijardo met\u0173 vidutin\u0117 pasaulin\u0117 temperat\u016bra teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 priart\u0117ti prie 65 laipsni\u0173 ribos.<\/p>\n
Kas stumia \u017dem\u0119 \u012f kar\u0161tesn\u0119 b\u016bsen\u0105?<\/p>\n
Pagrindinis ilgalaikis veiksnys \u2013 nat\u016brali Saul\u0117s evoliucija. Senstant \u017evaig\u017edei jos spinduliuot\u0117 pama\u017eu did\u0117ja, tod\u0117l \u017dem\u0119 pasiekia daugiau energijos ir ilgainiui stipr\u0117ja \u0161iltnamio efekt\u0105 palaikantys procesai.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, po ma\u017edaug 1,87 milijardo met\u0173 \u017dem\u0119 pasiekianti Saul\u0117s energija gali b\u016bti beveik penktadaliu didesn\u0117 nei dabar. Tokie poky\u010diai nevyksta staigiai, bet j\u0173 poveikis per geologinius laikotarpius gali b\u016bti lemiamas.<\/p>\n
Kod\u0117l augalams gali nelikti \u0161ans\u0173<\/p>\n
Viename modeliuotame variante anglies dioksido kiekis atmosferoje i\u0161lieka santykinai stabilus, ta\u010diau d\u0117l did\u0117jan\u010dio Saul\u0117s ry\u0161kumo globali temperat\u016bra vis tiek kyla. Skai\u010diuojama, kad ma\u017edaug po 1,68 milijardo met\u0173 vidutin\u0117 temperat\u016bra gali per\u017eengti 50 laipsni\u0173 rib\u0105, kuri daugeliui sausumos augal\u0173 b\u016bt\u0173 kritin\u0117.<\/p>\n
V\u0117liau, art\u0117jant prie 65 laipsni\u0173 vidurkio, \u0161iluminis stresas tapt\u0173 toks didelis, kad fotosintez\u0117 daugelyje ekosistem\u0173 gal\u0117t\u0173 nebevykti. Svarbu tai, kad kalbama apie vidutin\u0119 visos planetos temperat\u016br\u0105, o ne pavienes kar\u0161\u010dio bangas konkre\u010diuose regionuose.<\/p>\n
Kitas scenarijus: augalams pritr\u016bksta anglies dioksido<\/p>\n
Kitu scenarijumi i\u0161ry\u0161kinamas ne vien kar\u0161tis, bet ir chemin\u0117 pusiausvyra. \u017dem\u0117je veikia ilgalaikis anglies ciklas: anglies dioksidas palaipsniui \u201ei\u0161imamas\u201c i\u0161 atmosferos ir suri\u0161amas uolienose, tod\u0117l planeta l\u0117\u010diau \u012fkaista.<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161is mechanizmas turi ir kit\u0105 pus\u0119: jei anglies dioksido koncentracija nukrist\u0173 per \u017eemai, augalams gal\u0117t\u0173 nebeu\u017etekti \u0161ios dujos fotosintezei. Skai\u010diavimuose minima, kad C4 tipo fotosintez\u0119 naudojantys augalai pasiekt\u0173 kritin\u0119 rib\u0105, kai koncentracija priart\u0117t\u0173 prie 10 dali\u0173 milijonui, o tai gal\u0117t\u0173 nutikti ma\u017edaug po 1,35 milijardo met\u0173.<\/p>\n
Vandenyn\u0173 nykimas ir riba, kuri kei\u010dia visk\u0105<\/p>\n
Tyrimas sieja augalijos nykim\u0105 su dar vienu l\u0117tu, bet fundamental\u0173 poveik\u012f turin\u010diu procesu \u2013 vandenyn\u0173 praradimu. Did\u0117jant temperat\u016brai, daugiau vandens gar\u0173 patenka \u012f vir\u0161utinius atmosferos sluoksnius, kur d\u0117l Saul\u0117s spinduliuot\u0117s vandens molekul\u0117s gali skilti, o lengvasis vandenilis palaipsniui pasi\u0161alinti \u012f kosmos\u0105.<\/p>\n
Tai reik\u0161t\u0173, kad per itin ilg\u0105 laik\u0105 \u017dem\u0117 gal\u0117t\u0173 prarasti reik\u0161ming\u0105 dal\u012f vandens atsarg\u0173. Autoriai pabr\u0117\u017eia: tai n\u0117ra artimiausi\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 klimato prognoz\u0117, o teorinis scenarijus, paremtas Saul\u0117s ir \u017dem\u0117s sistemos evoliucija milijard\u0173 met\u0173 skal\u0117je.<\/p>\n
Darbo autoriai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad gyvyb\u0117 gali prisitaikyti ir ateities biosfera neb\u016btinai kartos \u0161iandieninius apribojimus. Augalai teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 evoliucionuoti \u012f atsparesnes formas, o gyvyb\u0117 labiau koncentruotis v\u0117sesn\u0117se vietov\u0117se, didesniame auk\u0161tyje ar vandens aplinkoje.<\/p>\n
Galiausiai tyrime aptariamos ir hipotetin\u0117s technologin\u0117s id\u0117jos, labiau primenan\u010dios mokslin\u0119 fantastik\u0105, pavyzd\u017eiui, Saul\u0117s spinduliuot\u0117s ma\u017einimas kosminiais \u201eskydais\u201c ar net l\u0117tas \u017dem\u0117s orbitos keitimas. Vis d\u0117lto pagrindin\u0117 \u017einut\u0117 i\u0161lieka paprasta: ilguoju laikotarpiu planetos s\u0105lygas lems \u017evaig\u017ed\u0117s raida ir anglies ciklo pusiausvyra.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslinink\u0173 modeliai rodo, kad po ma\u017edaug 1,9 milijardo met\u0173 \u017dem\u0117s vidutin\u0117 temperat\u016bra gali priart\u0117ti prie 65 laipsni\u0173 ir augalai nebei\u0161gyvens.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3957,101,17578,673,226,11925,31100],"miestas":[],"class_list":["post-40217","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anglies-dioksidas","tag-ekologija","tag-fotosinteze","tag-klimato-kaita","tag-saule","tag-vandenynai","tag-zemes-ateitis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40217","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40217"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40217\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40217"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40217"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40217"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40217"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}