J\u016brinink\u0173 \u017eurnaluose pasakojimai apie \u0161vytint\u012f vandenyn\u0105 aptinkami ma\u017eiausiai keturis \u0161imtme\u010dius. Apra\u0161ymai kartojasi: mil\u017eini\u0161ki plotai nakt\u012f atrodo tarsi padengti sniegu ar skystu sidabru.<\/p>\n
Skirtingai nuo \u012fprastos bioliuminescencijos, kai \u0161viesos blyksniai pasirodo bangose ar judant gyv\u016bnams, vadinamosios pieno j\u016bros \u0161vyti tolygiai. Tai vientisas, \u0161velnus \u0161vyt\u0117jimas, galintis nusidriekti per t\u016bkstan\u010dius kvadratini\u0173 kilometr\u0173.<\/p>\n
Nors per ma\u017edaug 400 met\u0173 u\u017efiksuota apie 400 prane\u0161im\u0173, tiesiogini\u0173 tyrim\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 tr\u016bko. Pagrindin\u0117 problema paprasta: rei\u0161kinys retas ir da\u017eniausiai pasirodo atvirame vandenyne, toli nuo krant\u0173.<\/p>\n
Prover\u017eis \u012fvyko 1985 metais, kai tyr\u0117jams pavyko paimti vandens m\u0117ginius i\u0161 \u0161vytin\u010dios zonos. Analiz\u0117 parod\u0117 itin didel\u0119 bioliuminescencini\u0173 bakterij\u0173 Vibrio harveyi koncentracij\u0105, tod\u0117l b\u016btent jos laikomos pagrindiniu \u0161vyt\u0117jimo \u0161altiniu.<\/p>\n
Vis d\u0117lto svarbiausia m\u012fsl\u0117 i\u0161lieka: kod\u0117l mil\u017eini\u0161ki kiekiai bakterij\u0173 ima \u0161vyt\u0117ti sinchroni\u0161kai ir suformuoja tokio dyd\u017eio tolygiai spindint\u012f pavir\u0161i\u0173. Mokslininkai svarsto, kad tai gali b\u016bti susij\u0119 su bakterij\u0173 tarpusavio komunikacija ir aplinkos s\u0105lygomis, ta\u010diau vieno patvirtinto mechanizmo kol kas n\u0117ra.<\/p>\n
Istoriniai duomenys rodo, kad pieno j\u016bros da\u017eniau registruojamos Arabijos j\u016broje ir Pietry\u010di\u0173 Azijos regionuose. Tyr\u0117jai \u012ftaria, kad svarb\u0173 vaidmen\u012f gali tur\u0117ti didelio masto klimato svyravimai, tokie kaip Indijos vandenyno dipolis ir El Ninjo\u2013Piet\u0173 osciliacija.<\/p>\n
Pastaraisiais metais situacij\u0105 pakeit\u0117 palydoviniai steb\u0117jimai: NASA ir NOAA naudojami VIIRS instrumentai geba fiksuoti labai silpn\u0105 naktin\u012f vandenyno \u0161vyt\u0117jim\u0105. 2012\u20132021 metais i\u0161 kosmoso identifikuota 12 toki\u0173 \u012fvyki\u0173, o vieno 2019 metais u\u017efiksuoto \u0161vytin\u010dio ploto dydis buvo pana\u0161us \u012f Islandijos teritorij\u0105.<\/p>\n
Tokie steb\u0117jimai leid\u017eia ne tik patvirtinti atvejus, bet ir kurti duomen\u0173 bazes bei algoritmus, galin\u010dius pad\u0117ti prognozuoti, kur ir kada rei\u0161kinys gali pasikartoti. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai atvert\u0173 keli\u0105 tikslingoms ekspedicijoms ir i\u0161samesniems m\u0117gini\u0173 tyrimams.<\/p>\n
Dar vienas atviras klausimas yra ekologin\u0117 \u0161io \u0161vyt\u0117jimo prasm\u0117: ar jis rodo ypa\u010d aktyvi\u0105, gerai funkcionuojan\u010di\u0105 ekosistem\u0105, ar prie\u0161ingai, signalizuoja apie nepalankius poky\u010dius. Atsakymas gal\u0117t\u0173 suteikti verting\u0173 \u017eini\u0173 apie vandenyn\u0173 b\u016bkl\u0119 ir klimato kaitos poveik\u012f j\u016brinei gyvybei.<\/p>\n
Bioliuminescencija laikoma vienu seniausi\u0173 gyv\u0173 organizm\u0173 prisitaikym\u0173, tod\u0117l jos supratimas svarbus ne tik \u017dem\u0117s ekosistemoms. Tyr\u0117jai neatmeta, kad tokie procesai gali pad\u0117ti geriau \u012fvertinti ir paprast\u0173 gyvyb\u0117s form\u0173 paie\u0161kos u\u017e \u017dem\u0117s rib\u0173 kryptis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pieno j\u016bros paslaptis intriguoja \u0161imtme\u010dius: palydovai ir m\u0117giniai rodo, kad \u0161vyt\u0117jim\u0105 sukelia bakterijos, ta\u010diau mechanizmas dar kelia klausim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":40270,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2232,27373,1544,4495,31161,31162,31163],"miestas":[],"class_list":["post-40269","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-arabijos-jura","tag-bioliuminescencija","tag-nasa","tag-noaa","tag-pieno-juros","tag-vibrio-harveyi","tag-viirs"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40269","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40269"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40269\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40270"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40269"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40269"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40269"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40269"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}