{"id":40271,"date":"2026-07-12T18:36:31","date_gmt":"2026-07-12T18:36:31","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/12\/mokslininkai-issiaiskino-kas-prazude-flores-hobitus-lemiamas-luzis-pries-61-000-metu\/"},"modified":"2026-07-12T18:36:31","modified_gmt":"2026-07-12T18:36:31","slug":"mokslininkai-issiaiskino-kas-prazude-flores-hobitus-lemiamas-luzis-pries-61-000-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/12\/mokslininkai-issiaiskino-kas-prazude-flores-hobitus-lemiamas-luzis-pries-61-000-metu\/","title":{"rendered":"Mokslininkai i\u0161siai\u0161kino, kas pra\u017eud\u0117 Flores \u201ehobitus\u201c: lemiamas l\u016b\u017eis prie\u0161 61 000 met\u0173"},"content":{"rendered":"<h2>Kas buvo Homo floresiensis<\/h2>\n<p>Indonezijos Flores saloje aptiktas Homo floresiensis nuo 2003 metais rast\u0173 palaik\u0173 tapo vienu m\u012fslingiausi\u0173 \u017emoni\u0173 gimin\u0117s atstov\u0173. \u0160ie nedidelio \u016bgio, ma\u017edaug 110 centimetr\u0173 siek\u0119 homininai gyveno izoliuotoje aplinkoje ir, kaip rodo radiniai, naudojo akmeninius \u012frankius.<\/p>\n<p>Did\u017eiausi gin\u010dai mokslo bendruomen\u0117je ilg\u0105 laik\u0105 sukosi apie j\u0173 kilm\u0119 ir i\u0161nykimo prie\u017eastis. Naujas tyrimas si\u016blo ai\u0161kesn\u012f scenarij\u0173, siejant\u012f \u0161ios populiacijos \u017elugim\u0105 su ilgalaikiais aplinkos poky\u010diais saloje.<\/p>\n<h2>Stalagmitas atskleid\u0117 kritin\u0119 sausr\u0105<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai analizavo netoliese esan\u010dios Liang Luar olos stalagm\u0105, kurio chemin\u0117 sud\u0117tis fiksuoja senov\u0117s klimato signalus. Matuodami deguonies izotopus ir magnio bei kalcio santyk\u012f, jie rekonstravo krituli\u0173 kait\u0105 Flores saloje per de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173.<\/p>\n<p>Duomenys rodo, kad ma\u017edaug prie\u0161 61 000 met\u0173 prasid\u0117jo ry\u0161kus krituli\u0173 suma\u017e\u0117jimas, peraug\u0119s \u012f ilgai trukusi\u0105 sausr\u0105. Pasak tyrimo autori\u0173, b\u016btent \u0161is l\u016b\u017eis gal\u0117jo sukelti grandinin\u0119 reakcij\u0105, kuri galiausiai tapo pra\u017e\u016btinga Homo floresiensis.<\/p>\n<h2>\u017dlugo ekosistema ir maisto \u0161altiniai<\/h2>\n<p>Klimato poky\u010diai smog\u0117 visam salos ekosistem\u0173 tinklui, ypa\u010d gyv\u016bnams, nuo kuri\u0173 gal\u0117jo priklausyti \u017emoni\u0173 gimin\u0117s atstov\u0173 i\u0161likimas. Tyrime pabr\u0117\u017eiama stegodon\u0173, nedideli\u0173, senovini\u0173 drambli\u0173 giminai\u010di\u0173, svarba kaip potencialaus maisto \u0161altinio.<\/p>\n<p>J\u0173 fosilini\u0173 dant\u0173 chemin\u0117 analiz\u0117 parod\u0117 ry\u0161\u012f tarp prast\u0117jan\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir stegodon\u0173 gausos ma\u017e\u0117jimo. Ma\u017e\u0117jant vandens i\u0161tekliams ir d\u017ei\u016bstant up\u0117ms, gyv\u016bnai gal\u0117jo migruoti, o tai b\u016bt\u0173 privert\u0119 sekti paskui ir j\u0173 med\u017eiotojus.<\/p>\n<p>\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad ilgalaik\u0117 sausra gal\u0117jo sugriauti vietin\u012f ekosistemos stabilum\u0105 ir tapti pagrindiniu veiksniu, nul\u0117musiu \u0161ios populiacijos i\u0161nykim\u0105\u201c, \u2013 teigiama tyrimo i\u0161vadose.<\/p>\n<p>Autoriai taip pat svarsto, kad pasitraukimas i\u0161 Liang Bua apylinki\u0173 gal\u0117jo padidinti kontakto su tuo metu regione plitusiais Homo sapiens tikimyb\u0119. Nors tiesiogini\u0173 konflikto \u012frodym\u0173 nepateikiama, konkurencija d\u0117l menkstan\u010di\u0173 maisto ir vandens i\u0161tekli\u0173 gal\u0117jo dar labiau susilpninti ma\u017e\u0105 ir pa\u017eeid\u017eiam\u0105 populiacij\u0105.<\/p>\n<p>Tyrimas primena platesn\u0119 tendencij\u0105 paleoantropologijoje: vis daugiau d\u0117mesio skiriama tam, kaip net santykinai nedideli, bet ilgai trunkantys klimato svyravimai izoliuotose salose gali lemti staigius biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s ir \u017emoni\u0173 gimin\u0117s istorijos l\u016b\u017eius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujas tyrimas sieja Flores \u201ehobit\u0173\u201c i\u0161nykim\u0105 su ilgalaike sausra prie\u0161 61 000 met\u0173, kuri su\u017elugd\u0117 ekosistem\u0105 ir maisto \u0161altinius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":40272,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[31165,31164,5910,2596,7151,31166,31167],"miestas":[],"class_list":["post-40271","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-flores-sala","tag-homo-floresiensis","tag-homo-sapiens","tag-indonezija","tag-paleoantropologija","tag-paleoklimatas","tag-stalagmitai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40271","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40271"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40271\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40272"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40271"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40271"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40271"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40271"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}