Europa de\u0161imtme\u010diais bando atsakyti \u012f klausim\u0105, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti europie\u010diu, ta\u010diau vieno ai\u0161kaus apibr\u0117\u017eimo taip ir neatsirado. Prie\u017eastis paprasta: \u017eemynas n\u0117ra vienalyt\u0117 valstyb\u0117, o bendras politinis projektas, sukurtas i\u0161 skirting\u0173, kartais prie\u0161taring\u0173 istorini\u0173 patir\u010di\u0173.<\/p>\n
Autoriaus mintis \u2013 Europa turi bendr\u0105 istorij\u0105, bet ne visada vienod\u0105 tos istorijos atmint\u012f. Tai, kas vienoms \u0161alims buvo i\u0161silaisvinimas, kitoms gal\u0117jo reik\u0161ti pralaim\u0117jim\u0105, okupacij\u0105 ar prarastas teritorijas, tod\u0117l bandymas sukurti vien\u0105 \u201eteising\u0105\u201c pasakojim\u0105 rizikuoja dar labiau gilinti skirtis.<\/p>\n
Tekste pabr\u0117\u017eiama, kad politin\u0117 tapatyb\u0117 gimsta ne vien i\u0161 to, k\u0105 visi turi vienodai, bet ir i\u0161 geb\u0117jimo priimti kit\u0173 patirtis kaip bendro visumos k\u016brimo dal\u012f. Tod\u0117l Europos u\u017eduotis n\u0117ra \u201epagaminti\u201c viening\u0105 atmint\u012f, o sukurti bendr\u0105 pasakojim\u0105, kuriame skirtingos patirtys tampa suprantamos ir pripa\u017e\u012fstamos.<\/p>\n
Toks po\u017ei\u016bris ypa\u010d aktualus \u0161iandien, kai Europoje auga politin\u0117 poliarizacija, o istorijos interpretacijos vis da\u017eniau tampa vidaus politikos \u012frankiu. Kai atmintis naudojama kaip ginklas, bendras pasakojimas tampa ne kult\u016briniu priedu, o politinio stabilumo s\u0105lyga.<\/p>\n
Autorius kaip pavyzd\u012f pasitelkia Ispanij\u0105 ir jos transatlantin\u0119 patirt\u012f, kuri ilg\u0105 laik\u0105 k\u0117l\u0117 dviprasmi\u0161kus jausmus: pasidid\u017eiavim\u0105, kalt\u0119, priklausymo klausimus ir istorines \u017eaizdas. \u0160i \u201enepatogi\u201c patirtis, teksto logika, gali b\u016bti ne silpnyb\u0117, o prana\u0161umas, jei ji suprantama kaip ind\u0117lis \u012f bendr\u0105 Europos geb\u0117jim\u0105 veikti pasaulyje.<\/p>\n
Mintis i\u0161ple\u010diama ir kitoms Europos kryptims: Vidur\u017eemio j\u016bros, Baltijos, Balkan\u0173, Vidurio Europos patirtys tampa vertingos tada, kai nustoja b\u016bti u\u017edarais nacionaliniais pasakojimais. Tuomet jos gali veikti kaip bendri \u012frankiai, padedantys Europai kalb\u0117tis su kaimynais, partneriais ir platesniu pasauliu.<\/p>\n
Tekste akcentuojama, kad \u0161iuolaikiniame fragmentuotame pasaulyje \u012ftaka matuojama ne vien ekonomika ar karine galia, bet ir pasitik\u0117jimu, legitimumu bei geb\u0117jimu jungti skirtingas visuomenes. D\u0117l to kult\u016bra, \u0161vietimas, universitetai, paveldas ir k\u016brybin\u0117s industrijos tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi strategine infrastrukt\u016bra, o ne dekoracija.<\/p>\n
Autoriaus teigimu, tai svarbu ir integracijos diskusijoms: ne\u012fmanoma s\u0117kmingai \u012ftraukti nauj\u0173 bendruomeni\u0173 \u012f projekt\u0105, kuris pats nesugeba ai\u0161kiai paai\u0161kinti, kas jis yra. Europa, prie\u0161 klausdama, kaip integruoti atvykstan\u010dius, turi susitarti, kok\u012f atvir\u0105, bet suprantam\u0105 pasakojim\u0105 si\u016blo.<\/p>\n
Galiausiai si\u016bloma alternatyva dviem kra\u0161tutinumams \u2013 nostalgijai ir kaltei. Bendra Europos tapatyb\u0117, pasak autoriaus, tur\u0117t\u0173 ne tirpdyti skirtumus, o paversti juos stiprybe: Europa bus labiau Europa ne tada, kai visi prisimins t\u0105 pat\u012f, o tada, kai skirtingos atmintys taps bendros ateities pa\u017eadu.<\/p>\n
\u201eEuropa turi bendr\u0105 istorij\u0105, bet ne visada vienod\u0105 tos istorijos atmint\u012f\u201c, \u2013 teigiama tekste.<\/p>\n
\u201eTik Europa, kuri nebijo pa\u017evelgti savo istorijai \u012f akis, gali j\u0105 naudoti s\u0105\u017einingai\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia autorius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europa turi bendr\u0105 istorij\u0105, bet skirtingas jos atmintis: kod\u0117l ES svarbiau kurti bendr\u0105 pasakojim\u0105 nei viening\u0105 \u201eteising\u0105\u201c versij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":40374,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[442,31242,9504,1133,1415,14862,31243],"miestas":[],"class_list":["post-40373","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-europos-sajunga","tag-europos-tapatybe","tag-integracija","tag-ispanija","tag-istorine-atmintis","tag-kulturos-politika","tag-transatlantiniai-rysiai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40373","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40373"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40373\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40374"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40373"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}