{"id":40623,"date":"2026-07-14T18:36:39","date_gmt":"2026-07-14T18:36:39","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/14\/atradimas-kuris-pasitaiko-karta-is-milijono-450-mln-metu-fosilijoje-rado-minkstuosius-audinius\/"},"modified":"2026-07-14T18:36:39","modified_gmt":"2026-07-14T18:36:39","slug":"atradimas-kuris-pasitaiko-karta-is-milijono-450-mln-metu-fosilijoje-rado-minkstuosius-audinius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/14\/atradimas-kuris-pasitaiko-karta-is-milijono-450-mln-metu-fosilijoje-rado-minkstuosius-audinius\/","title":{"rendered":"Atradimas, kuris pasitaiko kart\u0105 i\u0161 milijono: 450 mln. met\u0173 fosilijoje rado mink\u0161tuosius audinius"},"content":{"rendered":"

Paleontologai prane\u0161\u0117 apie itin ret\u0105 radin\u012f: daugiau kaip 450 milijon\u0173 met\u0173 senumo j\u016br\u0173 gyv\u016bno fosilijoje i\u0161liko mink\u0161tieji audiniai. Tokie p\u0117dsakai fosilijose aptinkami itin retai, nes po gyv\u016bno mirties audiniai paprastai suyra per labai trump\u0105 laik\u0105.<\/p>\n

\u0160is atradimas siejamas su i\u0161nykusiu j\u016br\u0173 organizmu Dendrocrinus simcoensis, priklausan\u010diu lilij\u016bnams, arba \u0161karli\u016bnams. Tai ta pati gyv\u016bn\u0173 grup\u0117, kuriai \u0161iandien priskiriamos j\u016br\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s ir j\u016br\u0173 e\u017eiai, o patys lilij\u016bnai kadaise primin\u0117 g\u0117les ant ilg\u0173 stieb\u0173, nors buvo gyv\u016bnai.<\/p>\n

Kod\u0117l tai laikoma sensacija?<\/h2>\n

Mokslinink\u0173 teigimu, tarp milijon\u0173 \u017einom\u0173 lilij\u016bn\u0173 fosilij\u0173 tai tik antrasis atvejis, kai aptinkamos taip gerai i\u0161likusios mink\u0161tosios strukt\u016bros, ir kartu seniausias \u017einomas pavyzdys. Tokia i\u0161likimo forma leid\u017eia pa\u017evelgti \u012f organizm\u0173 anatomij\u0105 ne vien per mineralizuot\u0105 skelet\u0105.<\/p>\n

\u012eprastai fosilizacija \u201ei\u0161saugo\u201c tik kietas dalis, pavyzd\u017eiui, kalkines plok\u0161teles ar kitus skeleto elementus. Mink\u0161tiesiems audiniams i\u0161likti b\u016btinos i\u0161skirtin\u0117s s\u0105lygos, kai irimas staiga sustabdomas, pavyzd\u017eiui, d\u0117l greito u\u017esiklojimo nuos\u0117domis ir itin ma\u017eo deguonies kiekio aplinkoje.<\/p>\n

K\u0105 pavyko aptikti fosilijoje?<\/h2>\n

Tyr\u0117jai nurodo, kad fosilijoje i\u0161liko ambulakralin\u0117s kojyt\u0117s, tai yra smulkios, mink\u0161tos i\u0161augos, kuriomis lilij\u016bnai gaud\u0117 maisto daleles i\u0161 vandens ir jas nukreipdavo \u012f burn\u0105. B\u016btent \u0161ios dalys beveik niekada nei\u0161lieka, nes neturi kiet\u0173 strukt\u016br\u0173 ir suyra pirmiausia.<\/p>\n

Tokie duomenys leid\u017eia tiksliau rekonstruoti, kaip \u0161ie gyv\u016bnai maitinosi ir kaip gal\u0117jo funkcionuoti senovin\u0117s ordoviko laikotarpio j\u016br\u0173 ekosistemos. Tai svarbu ir ankstyvosios evoliucijos tyrimams, nes iki \u0161iol daug \u017eini\u0173 apie \u0161karli\u016bn\u0173 prot\u0117vius buvo paremta vien skeleto fragmentais.<\/p>\n

Muziej\u0173 kolekcijos v\u0117l nustebino<\/h2>\n

Ne ma\u017eiau reik\u0161minga ir radinio istorija: fosilija ilg\u0105 laik\u0105 buvo saugoma muziejaus rinkiniuose. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokios kolekcijos da\u017enai tampa nauj\u0173 atradim\u0173 \u0161altiniu, kai atsiranda tikslesni tyrimo metodai ir geresn\u0117s analiz\u0117s technologijos.<\/p>\n

Pastaraisiais metais vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama, kad pa\u017eanga paleontologijoje priklauso ne tik nuo nauj\u0173 kasin\u0117jim\u0173, bet ir nuo kruop\u0161taus sen\u0173 radini\u0173 per\u017ei\u016br\u0117jimo. Net gerai apra\u0161yti eksponatai, pasitelkus \u0161iuolaikines laboratorines technikas, gali atskleisti detali\u0173, kurios anks\u010diau buvo tiesiog nematomos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

450 mln. met\u0173 senumo lilij\u016bno fosilijoje aptikti mink\u0161tieji audiniai \u2013 itin retas radinys, leid\u017eiantis tiksliau suprasti ankstyv\u0173j\u0173 j\u016br\u0173 gyv\u016bn\u0173 evoliucij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":40624,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4740,1525,31415,31417,31416,1529,31414],"miestas":[],"class_list":["post-40623","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-evolucija","tag-fosilijos","tag-lilijunai","tag-muzieju-kolekcijos","tag-ordovikas","tag-paleontologija","tag-skarliunai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40623","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40623"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40623\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40624"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40623"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40623"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40623"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40623"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}