Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad \u012fmoni\u0173 skola Europos S\u0105jungoje labai skiriasi, o did\u017eiausi skai\u010diai fiksuojami ne ten, kur da\u017eniausiai tikimasi. Skai\u010diuojama ne vald\u017eios, o ne finans\u0173 \u012fmoni\u0173 skola, lyginama su \u0161alies bendruoju vidaus produktu.<\/p>\n
2025 met\u0173 pabaigoje ES \u012fmoni\u0173 skola siek\u0117 70,1 proc. BVP, o euro zonoje buvo kiek didesn\u0117 \u2013 71,6 proc. Abu rodikliai priart\u0117jo prie \u017eemiausi\u0173 lygi\u0173 per beveik du de\u0161imtme\u010dius, nes nominalus ekonomikos augimas daug kur aplenk\u0117 skolinimosi temp\u0105.<\/p>\n
Rodiklis apima ne finans\u0173 \u012fmoni\u0173 skolas bankams ir skolos vertybinius popierius, pavyzd\u017eiui, \u012fmoni\u0173 obligacijas. Bank\u0173, draudik\u0173 ir kit\u0173 finans\u0173 institucij\u0173 \u012fsipareigojimai \u012f \u0161i\u0105 statistik\u0105 ne\u012ftraukiami.<\/p>\n
Siekiant i\u0161vengti dvigubo skai\u010diavimo, i\u0161metamos paskolos tarp tos pa\u010dios \u0161alies \u012fmoni\u0173. Ta\u010diau tarpvalstybinis skolinimas tos pa\u010dios tarptautin\u0117s grup\u0117s viduje lieka statistikoje, ir tai ypa\u010d stipriai didina rodiklius finans\u0173 centruose.<\/p>\n
Europos Komisija 85 proc. BVP rib\u0105 naudoja kaip orientyr\u0105 Makroekonomini\u0173 disbalans\u0173 proced\u016broje. \u0160is \u201e\u012fsp\u0117jimo slenkstis\u201c atsirado po pasaulin\u0117s finans\u0173 kriz\u0117s ir euro zonos skol\u0173 kriz\u0117s, kai i\u0161ry\u0161k\u0117jo privataus sektoriaus per didelio \u012fsiskolinimo rizikos.<\/p>\n
Ribos per\u017eengimas automati\u0161kai nerei\u0161kia art\u0117jan\u010dios kriz\u0117s ar sankcij\u0173. Da\u017eniau tai signalas Komisijai \u012fvertinti, ar auk\u0161ti skai\u010diai kyla i\u0161 reali\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0173, ar i\u0161 strukt\u016brini\u0173 ir statistini\u0173 ypatum\u0173.<\/p>\n
Eurostato skai\u010diavimais, septyniose ES valstyb\u0117se \u012fmoni\u0173 skola vir\u0161ija 85 proc. BVP. Tarp j\u0173 yra Belgija (90,6 proc.) ir Pranc\u016bzija (91,6 proc.), taip pat Nyderlandai (106,3 proc.), Kipras (107,3 proc.), \u0160vedija (108,6 proc.) ir Danija (115,4 proc.).<\/p>\n
Ai\u0161ki i\u0161imtis \u2013 Liuksemburgas, kur \u012fmoni\u0173 skola siekia 251,1 proc. BVP. Tai daugiau nei du su puse karto vir\u0161ija \u0161alies metin\u0119 ekonomikos apimt\u012f ir yra did\u017eiausias rodiklis visoje ES.<\/p>\n
Keturi i\u0161 penki\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0173 rodikli\u0173 tenka palyginti ma\u017eoms ekonomikoms, kurios veikia kaip tarptautiniai finans\u0173 ir holding\u0173 centrai: Liuksemburgui, Nyderlandams, Kiprui ir Belgijai. Tokiose \u0161alyse registruojamos t\u016bkstan\u010diai specialios paskirties ar grup\u0117s finansavimo \u012fmoni\u0173, kurios realios veiklos vietos ekonomikoje turi ma\u017eai, bet j\u0173 skola statistikoje priskiriama ne finans\u0173 \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n
D\u0117l to skai\u010diai da\u017enai labiau atspindi, kur tarptautin\u0117s korporacijos susid\u0117lioja vidin\u012f finansavim\u0105 ir investicij\u0173 srautus, o ne tai, kiek realiai skolinasi vietos gamyba, prekyba ar paslaugos. Ne veltui kai kuri\u0173 \u0161ali\u0173 centriniai bankai skelbia alternatyvius vertinimus, bandydami atskirti vidaus \u012fmoni\u0173 \u012fsiskolinim\u0105 nuo tarptautini\u0173 finansavimo strukt\u016br\u0173.<\/p>\n
Ne visur auk\u0161tas rodiklis yra statistinis efektas. Pranc\u016bzija \u0161iame kontekste da\u017enai minima kaip didel\u0117 ekonomika, kur auk\u0161tesn\u0117 \u012fmoni\u0173 skola labiau siejama su realiais makrofinansiniais i\u0161\u0161\u016bkiais, o ne vien su tarptautini\u0173 grupi\u0173 apskaita.<\/p>\n
\u0160vedijoje didel\u0117 skolos dalis koncentruota komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje, kuris ypa\u010d i\u0161augo itin \u017eem\u0173 pal\u016bkan\u0173 laikotarpiu. Po 2022 met\u0173 pal\u016bkan\u0173 \u0161uolio b\u016btent \u0161is segmentas daugelyje Europos \u0161ali\u0173 tapo jautresnis refinansavimo rizikai ir finansavimo kainai.<\/p>\n
Prie\u0161ing\u0105 vaizd\u0105 rodo Italija ir Graikija: nors j\u0173 vie\u0161oji skola ES yra viena did\u017eiausi\u0173, \u012fmoni\u0173 \u012fsiskolinimas i\u0161lieka palyginti ma\u017eas. 2025 met\u0173 pabaigoje Graikijos \u012fmoni\u0173 skola siek\u0117 58,6 proc. BVP, o Italijos \u2013 55,1 proc., abiem atvejais \u017eemiau ES vidurkio.<\/p>\n
Tai pabr\u0117\u017eia pagrindin\u0119 \u0161i\u0173 duomen\u0173 \u017einut\u0119: \u012fmoni\u0173 skolos reitingas ne visada sutampa su vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 problemomis. Da\u017enai jis pasakoja apie skirtingus ekonomikos modelius, kapitalo rink\u0173 gyl\u012f ir tai, kok\u012f vaidmen\u012f valstyb\u0117 atlieka kaip tarptautini\u0173 \u012fmoni\u0173 finansavimo platforma.<\/p>\n
\u017dvelgiant \u012f bendr\u0105 vaizd\u0105, Europos \u012fmoni\u0173 skolos statistika yra ir persp\u0117jimo indikatorius, ir veidrodis, rodantis finans\u0173 globalizacij\u0105. Norint suprasti realias rizikas, vien \u201eproc. nuo BVP\u201c neu\u017etenka \u2013 b\u016btina \u012fvertinti, kas tiksliai skolinosi, kam ir kokiu tikslu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Eurostato duomenys rodo: kai kur \u012fmoni\u0173 skola vir\u0161ija 85 proc. BVP, o Liuksemburge siekia net 251,1 proc. \u2013 didel\u0119 dal\u012f lemia finans\u0173 centrai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":40722,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[5153,667,2513,31479,678,31480,661],"miestas":[],"class_list":["post-40721","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-bvp","tag-europos-komisija","tag-eurostatas","tag-imoniu-skola","tag-liuksemburgas","tag-makroekonominiai-disbalansai","tag-prancuzija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40721","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40721"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40721\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40722"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40721"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40721"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40721"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40721"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}