Budape\u0161to Akvinkumo muziejuje pristatyta paroda, kurioje beveik 2 000 met\u0173 senumo Romos laik\u0173 gyventojai tarsi sugr\u012f\u017eta \u012f dabart\u012f. I\u0161 senov\u0117s miesto Akvinkumo kapinynuose rast\u0173 kaukoli\u0173 sukurti realisti\u0161ki veid\u0173 rekonstrukcij\u0173 modeliai, eksponuojami greta originali\u0173 radini\u0173.<\/p>\n
Parodos id\u0117ja paprasta, bet paveiki: archeologiniai kaulai da\u017enai lieka tik inventoriaus numeriais saugyklose, o \u010dia jie paver\u010diami atpa\u017e\u012fstamais \u017emon\u0117mis. Lankytojams rodoma, kaip gal\u0117jo atrodyti valstiet\u0117, karys, vaikas ar vergas Romos imperijos pasienyje.<\/p>\n
\u201eKasin\u0117jimuose randame kaukoles, skeletus, juos dokumentuojame, apytikriai nustatome lyt\u012f, ir tuo viskas baigiasi. K\u016bnai neturi svorio, neturi gyvenimo, neturi sielos\u201c, \u2013 sak\u0117 archeologas ir parodos bendraautoris Lor\u00e1ntas Vassas.<\/p>\n
\u201eRengdami \u0161i\u0105 parod\u0105 svarst\u0117me, kas nutikt\u0173, jei \u0161iuos \u017emones priartintume prie lankytoj\u0173, pasitelk\u0119 radinius, \u012fra\u0161\u0173 informacij\u0105, antropologijos ir archeogenetikos rezultatus\u201c, \u2013 sak\u0117 Lor\u00e1ntas Vassas.<\/p>\n
Veid\u0173 atk\u016brimo procesas prasideda nuo tikslaus kaukol\u0117s formos ir strukt\u016bros \u012fvertinimo. Antropologai pagal kaul\u0173 ypatybes gali nustatyti am\u017ei\u0173, lyt\u012f, apytiksl\u012f \u016bg\u012f, kai kuriais atvejais ir patirtas traumas ar ligas, kurios paliko p\u0117dsakus kaule.<\/p>\n
Rekonstrukcijose taikomi ir genetiniai duomenys, kai \u012fmanoma i\u0161gauti DNR. Tokie tyrimai gali pad\u0117ti tikslinti biologin\u0119 kilm\u0119 ir kai kuriuos i\u0161vaizdos bruo\u017eus, pavyzd\u017eiui, tik\u0117tin\u0105 aki\u0173, plauk\u0173 ar odos pigmentacij\u0105, nors tai da\u017eniausiai pateikiama kaip tikimybinis, o ne absoliu\u010diai tikslus rezultatas.<\/p>\n
Parodoje pristatomi modeliai sukurti naudojant 3D spausdintuvu pagamintas kaukoli\u0173 kopijas. Veid\u0173 rekonstrukcij\u0173 autor\u0117 Emese G\u00e1bor pirmiausia studijuoja kaul\u0173 anatomij\u0105, o v\u0117liau sluoksnis po sluoksnio atkuria mink\u0161tuosius audinius, raumenis ir individualius veido bruo\u017eus.<\/p>\n
Nors veidai paremti moksline metodika, prie j\u0173 pateikiamos biografijos n\u0117ra istorin\u0117 tiesa. Parodos kuratoriai pasirinko suteikti atkurtiesiems persona\u017eams vardus, profesijas ir galimas gyvenimo istorijas, remdamiesi tuo, k\u0105 istorikai ir archeologai \u017eino apie kasdienyb\u0119 Akvinkume.<\/p>\n
Akvinkumas buvo rom\u0117ni\u0161kas miestas ir karinis centras dabartinio Budape\u0161to teritorijoje, tuometin\u0117je Panonijos provincijoje. Toks pasienio miestas buvo daugiakulturis: \u010dia mai\u0161\u0117si kariai, amatininkai, atvyk\u0117liai, vietiniai gyventojai, o socialin\u0117 hierarchija nuo elito iki verg\u0173 atsispind\u0117davo ir laidojimo papro\u010diuose.<\/p>\n
\u201eTai yra fikcija. Deja, tikr\u0173j\u0173 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 vard\u0173 ne\u017einome. \u012e j\u0173 \u012fsivaizduojamas istorijas band\u0117me sud\u0117ti visk\u0105, k\u0105 pasi\u016bl\u0117 antropologija ir genetikos tyrimai. Bet kad ir kaip b\u016bt\u0173, tai vis tiek fikcija\u201c, \u2013 sak\u0117 archeologas ir parodos bendraautoris P\u00e9teras V\u00e1mosas.<\/p>\n
Tokiu sprendimu siekiama ne apgauti, o pad\u0117ti lankytojui susieti mokslinius duomenis su \u017emogi\u0161ku pasakojimu. Kuratoriai pabr\u0117\u017eia, kad pateikiamos istorijos yra tik\u0117tini scenarijai, sud\u0117lioti i\u0161 radini\u0173, epigrafini\u0173 u\u017euomin\u0173, regiono istorijos ir Romos laik\u0173 vard\u0173 suteikimo tradicij\u0173.<\/p>\n
Parodoje greta veid\u0173 rekonstrukcij\u0173 galima pamatyti ir atkurt\u0105 laidojimo vietos fragment\u0105 bei Romos laik\u0173 mumij\u0105. Paroda Akvinkumo muziejuje Budape\u0161te veiks iki 2027 met\u0173 spalio 31 dienos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Budape\u0161to Akvinkumo muziejus pristato parod\u0105, kur kaukoli\u0173, antropologijos ir DNR duomenys pad\u0117jo atkurti Romos laik\u0173 gyventoj\u0173 veidus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":40742,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[31491,850,10869,2238,31493,854,31492],"miestas":[],"class_list":["post-40741","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-akvinkumo-muziejus","tag-archeologija","tag-budapestas","tag-dnr-tyrimai","tag-panonija","tag-romos-imperija","tag-veidu-rekonstrukcijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40741","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40741"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40741\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40741"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40741"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40741"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40741"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}