Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f paprastojo \u017evirblio (Passer domesticus), dar vadinamo naminiu \u017evirbliu, populiacija suma\u017e\u0117jo ma\u017edaug 1,5 mln. perin\u010di\u0173 por\u0173 \u2013 tai daugiau nei 20 proc. kritimas. Jei anks\u010diau de\u0161im\u010di\u0173 ar net \u0161imt\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 b\u016briai buvo \u012fprastas vaizdas, \u0161iandien net keliolika \u017evirbli\u0173 vienoje vietoje jau stebina.<\/p>\n
\u0160i problema neapsiriboja vien Lenkija. Daugelyje Europos valstybi\u0173, pavyzd\u017eiui, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je ar Nyderlanduose, paprastojo \u017evirblio populiacija suma\u017e\u0117jo net perpus. Dar prastesn\u0117 pad\u0117tis Pary\u017eiuje, kur gamtininkai fiksavo ma\u017edaug 90 proc. \u0161i\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 populiacijos nykim\u0105. Tai rodo, kad kalbame apie platesn\u012f aplinkosaugin\u012f rei\u0161kin\u012f.<\/p>\n
Ma\u017e\u0117jantis \u017evirbli\u0173 skai\u010dius gali b\u016bti juntamas ir \u017emon\u0117ms. \u0160ie pauk\u0161\u010diai padeda reguliuoti vabzd\u017ei\u0173 gaus\u0105, ypa\u010d per\u0117jimo laikotarpiu, kai jauniklius maitina b\u016btent vabzd\u017eiais. Jie noriai lesa amarus, lervas, uodus ir vik\u0161rus. \u017dvirbli\u0173 ma\u017e\u0117jimas gali reik\u0161ti didesn\u012f vabzd\u017ei\u0173 kiek\u012f miestuose ir kaime, \u012fskaitant tuos, kurie daro \u017eal\u0105 pas\u0117liams.<\/p>\n
Suaug\u0119 pauk\u0161\u010diai minta ir s\u0117klomis \u2013 pavyzd\u017eiui, laukini\u0173 ro\u017ei\u0173, \u017eoli\u0173 bei pikt\u017eoli\u0173 \u2013 taip prisid\u0117dami prie j\u0173 plitimo kontrol\u0117s. Taip pat lesa jav\u0173, saul\u0117gr\u0105\u017e\u0173 ir uog\u0173 s\u0117klas, pad\u0117dami jas i\u0161ne\u0161ioti ir palaikydami biologin\u0119 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vienos prie\u017easties n\u0117ra \u2013 \u017evirbli\u0173 gausos kritim\u0105 lemia susikertantys aplinkos ir civilizaciniai poky\u010diai. Vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173 \u2013 smarkiai suma\u017e\u0117j\u0119s maisto prieinamumas. Anks\u010diau \u017evirbliai lengvai rasdavo ant \u017eem\u0117s pabirusi\u0173 gr\u016bd\u0173 ir su \u017eem\u0117s \u016bkiu bei gyvulininkyste susijusi\u0173 liku\u010di\u0173, ta\u010diau modernizuotas, mechanizuotas \u017eem\u0117s \u016bkis \u0161iuos \u0161altinius gerokai apribojo.<\/p>\n
Prie to prisideda ir intensyvesn\u0117 \u017eem\u0117s \u016bkio chemizacija bei pesticid\u0173 naudojimas, ma\u017einantis vabzd\u017ei\u0173, kurie b\u016btini jaunikliams i\u0161maitinti, kiek\u012f. Susidaro savoti\u0161kas u\u017edaras ratas: ma\u017e\u0117jant \u017evirbli\u0173, vabzd\u017ei\u0173 gali daug\u0117ti, o tai didina poreik\u012f naudoti chemines augal\u0173 apsaugos priemones, kurios dar labiau blogina s\u0105lygas \u017evirbliams.<\/p>\n
Miestuose situacija kiek paradoksali \u2013 \u010dia \u017evirbliams tr\u016bksta maisto ir d\u0117l perd\u0117to tvarkingumo. Nuolat \u0161ienaujamos vejos, pikt\u017eoli\u0173 naikinimas ir laukin\u0117s augmenijos stygius ma\u017eina ir maisto, ir sl\u0117ptuvi\u0173, kur ma\u017eieji pauk\u0161\u010diai gal\u0117t\u0173 pasisl\u0117pti, skai\u010di\u0173.<\/p>\n
Tarp reik\u0161ming\u0173 veiksni\u0173 minimi ir didesn\u0117 oro bei aplinkos tar\u0161a, triuk\u0161mo lygis, dirbtinis ap\u0161vietimas, taip pat klimato kaita, galinti paveikti jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105. D\u0117l \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 pauk\u0161tis, kuris ilg\u0105 laik\u0105 buvo \u012fprasta \u017emogaus kaimynyst\u0117s dalis ir puikiai prie jos prisitaik\u0117, nebesp\u0117ja prisiderinti prie spar\u010diai kintan\u010dios aplinkos.<\/p>\n
Papildom\u0105 spaudim\u0105 didina ir pl\u0117\u0161r\u016bnai. Pastaraisiais metais fiksuojamas pl\u0117\u0161riojo pauk\u0161\u010dio \u2013 vi\u0161tvanagio \u2013 gaus\u0117jimas, o kartu did\u0117ja ir namini\u0173 ka\u010di\u0173 skai\u010dius, kurios per metus gali sumed\u017eioti nema\u017eai \u017evirbli\u0173. Pavoj\u0173 kelia ir stikliniai pastat\u0173 fasadai bei langai.<\/p>\n
\u0160iuolaikiniai miestai \u017evirbliams tampa nepalank\u016bs ne tik d\u0117l maisto stygiaus, bet ir d\u0117l vis ma\u017e\u0117jan\u010di\u0173 sl\u0117ptuvi\u0173. Nauji pastatai da\u017enai yra itin sandar\u016bs \u2013 juose beveik nelieka ply\u0161i\u0173 ar u\u017ekabori\u0173, kuriuose \u017evirbliai gal\u0117t\u0173 sukti lizdus. Senesni\u0173 pastat\u0173 renovacija ir \u0161iltinimas neretai panaikina anks\u010diau buvusias per\u0117jimo vietas. Be to, miestuose nyksta kr\u016bmynai, kurie ma\u017eiems pauk\u0161\u010diams tarnauja kaip priedanga ir poilsio vieta. D\u0117l to \u017evirbliai praranda gyvenam\u0105j\u0105 erdv\u0119, o situacij\u0105 apsunkina ir konkurencija su kitomis pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161imis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f paprastojo \u017evirblio (Passer domesticus), dar vadinamo naminiu \u017evirbliu, populiacija suma\u017e\u0117jo ma\u017edaug 1,5 mln. perin\u010di\u0173 por\u0173 \u2013 tai daugiau nei 20 proc. kritimas. Jei anks\u010diau de\u0161im\u010di\u0173 ar net \u0161imt\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 b\u016briai buvo \u012fprastas vaizdas, \u0161iandien net keliolika \u017evirbli\u0173 vienoje vietoje jau stebina. \u0160i problema neapsiriboja vien Lenkija. Daugelyje Europos valstybi\u0173, pavyzd\u017eiui, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4083,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4082","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4082","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4082"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4082\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4083"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4082"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4082"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4082"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4082"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}