Bulvi\u0173 maras \u2013 viena pavojingiausi\u0173 pomidor\u0173 lig\u0173, galinti per kelias dienas i\u0161plisti po vis\u0105 \u0161iltnam\u012f ar lysv\u0119. J\u0105 sukelia patogenas Phytophthora infestans, ypa\u010d greitai plintantis, kai vyrauja dr\u0117gna, ne per kar\u0161ta vasaros oro temperat\u016bra ir lapai ilgai i\u0161lieka \u0161lapi.<\/p>\n
Pirmieji po\u017eymiai da\u017eniausiai pasirodo ant lap\u0173: vandeningos, netaisyklingos d\u0117m\u0117s tams\u0117ja, o esant didelei dr\u0117gmei apatin\u0117je lap\u0173 pus\u0117je gali matytis balk\u0161vas apna\u0161as. V\u0117liau pa\u017eeid\u017eiami stiebai ir vaisiai, ant j\u0173 susidaro kietos rudos d\u0117m\u0117s, o pomidorai ima p\u016bti.<\/p>\n
Did\u017eiausia rizika kyla, kai augalai suve\u0161\u0117j\u0119, oras prastai cirkuliuoja, o laistoma ant lap\u0173 ar vakare, kai dr\u0117gm\u0117 nesp\u0117ja i\u0161garuoti. Patogen\u0105 perne\u0161a v\u0117jas ir lietaus la\u0161ai, tod\u0117l maras gali atsirasti net ir ten, kur anks\u010diau jo nebuvo.<\/p>\n
Vienas da\u017eniausiai minim\u0173 namini\u0173 b\u016bd\u0173 \u2013 pur\u0161kimas vandenilio peroksidu, Lietuvoje da\u017eniau vadinamu vandenilio peroksidu arba 3 proc. tirpalu. \u0160i med\u017eiaga pasi\u017eymi oksiduojan\u010diomis savyb\u0117mis ir gali suma\u017einti dalies mikroorganizm\u0173 kiek\u012f ant augalo pavir\u0161iaus, tod\u0117l da\u017eniau naudojama profilakti\u0161kai.<\/p>\n
Praktikoje da\u017enai taikoma proporcija \u2013 apie 100 mililitr\u0173 3 proc. vandenilio peroksido 1 litrui vandens. Tirpal\u0105 rekomenduojama ruo\u0161ti tik prie\u0161 pat naudojim\u0105, nes \u0161viesoje ir \u0161ilumoje jis palaipsniui skyla, tod\u0117l ilgai laikomas praranda veiksmingum\u0105.<\/p>\n
Pur\u0161kiant svarbu padengti ne tik lap\u0173 vir\u0161\u0173, bet ir apa\u010di\u0105 bei stiebus, kur dr\u0117gm\u0117 i\u0161silaiko ilgiausiai. Proced\u016br\u0105 \u012fprasta kartoti kas 10\u201314 dien\u0173, o po smarki\u0173 li\u016b\u010di\u0173 \u2013 anks\u010diau, nes lietus nuplauna apsaugin\u012f sluoksn\u012f.<\/p>\n
Dar vienas populiarus naminis pasirinkimas \u2013 pieno ir jodo mi\u0161inys. Jodas siejamas su antimikrobin\u0117mis savyb\u0117mis, o pienas gali sudaryti plon\u0105 pl\u0117vel\u0119 ant lapo pavir\u0161iaus, tod\u0117l \u0161is metodas da\u017eniausiai pasirenkamas prevencijai, o ne jau \u012fsib\u0117g\u0117jusiai infekcijai stabdyti.<\/p>\n
Da\u017enai minima proporcija \u2013 1 litras vandens, apie 100 mililitr\u0173 lieso pieno ir 2 la\u0161ai jodo tirpalo. Mi\u0161in\u012f geriausia naudoti i\u0161 karto ir purk\u0161ti ramiu, sausu oru, kad skystis tolygiai pasiskirstyt\u0173 ir nenub\u0117gt\u0173.<\/p>\n
Svarbu suprasti, kad namini\u0173 priemoni\u0173 poveikis labai priklauso nuo s\u0105lyg\u0173 ir ligos stadijos. Jei maras jau smarkiai \u012fsisuko, vien tik pur\u0161kalai gali nebeu\u017etekti \u2013 tuomet tenka \u0161alinti pa\u017eeistas augalo dalis ir svarstyti registruotas augal\u0173 apsaugos priemones pagal etiket\u0119.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 naud\u0105 paprastai duoda ne vienas pur\u0161kimas, o visuma veiksm\u0173. Pomidorus verta laistyti tik prie \u0161akn\u0173, ne ant lap\u0173, reguliariai retinti tankius lapus, kad oras laisvai jud\u0117t\u0173, ir kuo grei\u010diau pa\u0161alinti \u012ftartinus, d\u0117m\u0117tus lapus.<\/p>\n
Taip pat svarbu nepalikti sergan\u010di\u0173 augal\u0173 liekan\u0173 lysv\u0117je ar \u0161iltnamyje, nes jose gali i\u0161likti infekcijos \u017eidiniai. Reguliari ap\u017ei\u016bra po lieting\u0173 period\u0173 leid\u017eia sureaguoti anks\u010diau, kai dar \u012fmanoma apsaugoti didesn\u0119 derliaus dal\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Bulvi\u0173 maras gali greitai sunaikinti pomidor\u0173 derli\u0173: kada rizika did\u017eiausia ir kaip profilakti\u0161kai naudojami vandenilio peroksido bei pieno su jodu pur\u0161kalai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":40857,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2048,6834,27277,1798,1979,1889],"miestas":[],"class_list":["post-40856","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-augalu-ligos","tag-bulviu-maras","tag-phytophthora-infestans","tag-pomidorai","tag-siltnamiai","tag-sodininkyste"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40856","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40856"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40856\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40857"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40856"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40856"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40856"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40856"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}