Naujas tyrimas rodo, kad demencijos rizika gali did\u0117ti ne tik po infarkto ar esant \u0161irdies nepakankamumui. Mokslininkai pasteb\u0117jo ry\u0161\u012f tarp net subtiliai suprast\u0117jusios \u0161irdies veiklos ir ankstyv\u0173 pakitim\u0173 smegenyse.<\/p>\n
Iki \u0161iol daugiausia d\u0117mesio buvo skiriama gerai \u017einomoms b\u016bkl\u0117ms, pavyzd\u017eiui, \u0161irdies nepakankamumui, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui ar patirtam miokardo infarktui. J\u0173 s\u0105sajos su pa\u017einimo funkcij\u0173 blog\u0117jimu jau anks\u010diau buvo patvirtintos didesn\u0117s apimties tyrimais.<\/p>\n
Tyrim\u0105, paskelbt\u0105 mokslo \u017eurnale Journal of Neuroscience, atliko Maxo Plancko \u017emogaus pa\u017einimo ir smegen\u0173 moksl\u0173 instituto komanda. Jam vadovavo doktorant\u0117 Xia Zhang, o mokslininkai apie 3,5 met\u0173 steb\u0117jo 73 dalyvius, kuri\u0173 vidutinis am\u017eius siek\u0117 apie 55 metus.<\/p>\n
\u012e tyrim\u0105 buvo \u012ftraukti \u017emon\u0117s, kuriems jau buvo diagnozuotas \u0161irdies nepakankamumas, taip pat asmenys be \u0161ios diagnoz\u0117s, bet tur\u0117j\u0119 \u012ftariam\u0105 i\u0161emin\u0119 \u0161irdies lig\u0105. Tyr\u0117jai vertino \u0161irdies paj\u0117gum\u0105 ir ie\u0161kojo, kaip jis susij\u0119s su smegen\u0173 audini\u0173 ir nervini\u0173 jung\u010di\u0173 poky\u010diais.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad net nedideli \u0161irdies funkcijos sutrikimai gali sietis su mikropa\u017eeidimais smegenyse. Did\u017eiausias d\u0117mesys krypo \u012f balt\u0105j\u0105 smegen\u0173 med\u017eiag\u0105 ir nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 ry\u0161ius, kurie svarb\u016bs atmin\u010diai ir pa\u017einimo procesams, o j\u0173 poky\u010diai laikomi ankstyvais neurodegeneracijos \u017eenklais.<\/p>\n
\u201eSmegenys labai priklauso nuo stabilios kraujotakos ir deguonies tiekimo. Jei \u0161irdis krauj\u0105 pumpuoja pras\u010diau, net ir subtiliai, ilgainiui smegenys gali nukent\u0117ti\u201c, \u2013 sak\u0117 Xia Zhang.<\/p>\n
Mokslininkai primena, kad smegenys sudaro apie 2 proc. k\u016bno mas\u0117s, ta\u010diau sunaudoja ma\u017edaug 20 proc. su krauju atne\u0161amo deguonies ir energijos. Tod\u0117l net nedidelis kraujotakos pablog\u0117jimas, ypa\u010d jei t\u0119siasi metus, gali lemti l\u0117tin\u012f smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 nepakankamum\u0105 ir palaipsn\u012f pa\u017einimo silpn\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad tyrimas ne\u012frodo tiesioginio prie\u017eastinio ry\u0161io, ta\u010diau parodo ai\u0161ki\u0105 s\u0105saj\u0105. Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161irdies b\u016bkl\u0117 ateityje gali tapti vienu i\u0161 ankstyvo rizikos vertinimo element\u0173, identifikuojant \u017emones, kuriems verta skirti daugiau d\u0117mesio demencijos prevencijai.<\/p>\n
\u0160ie rezultatai papildo vis gaus\u0117jan\u010dius duomenis apie vadinam\u0105j\u0105 \u0161irdies ir smegen\u0173 a\u0161\u012f, kai vieno organo b\u016bkl\u0117 daro \u012ftak\u0105 kito funkcijoms. Ankstesni tyrimai taip pat siejo prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105 su didesne demencijos rizika, o persirgtas infarktas neretai susij\u0119s su blog\u0117jan\u010dia atmintimi ir d\u0117mesiu.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad dal\u012f demencijos rizikos veiksni\u0173 galima koreguoti per \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sveikat\u0105. Reguliarus kraujosp\u016bd\u017eio, cholesterolio ir gliukoz\u0117s kontrol\u0117s planas, fizinis aktyvumas, miego ir svorio valdymas bei r\u016bkymo atsisakymas ma\u017eina \u0161irdies lig\u0173 ir insulto tikimyb\u0119, o kartu gali prisid\u0117ti ir prie geresn\u0117s smegen\u0173 sveikatos vyresniame am\u017eiuje.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, jei pana\u0161ias s\u0105sajas patvirtins didesni ir ilgesni tyrimai, klinikin\u0117je praktikoje gali atsirasti daugiau galimybi\u0173 demencijos prevencij\u0105 prad\u0117ti anks\u010diau. Tai ypa\u010d svarbu, nes Alzheimerio liga ir kiti neurodegeneraciniai procesai da\u017enai vystosi tyliai, gerokai prie\u0161 pasirodant pirmiesiems simptomams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad demencijos rizika gali did\u0117ti ne tik po infarkto ar esant \u0161irdies nepakankamumui. Mokslininkai pasteb\u0117jo ry\u0161\u012f tarp net subtiliai…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":40881,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[3158,2193,1753,603,14820,4961],"miestas":[],"class_list":["post-40880","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-alzheimerio-liga","tag-demencija","tag-kraujotaka","tag-prevencija","tag-priesirdziu-virpejimas","tag-sirdies-nepakankamumas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40880","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40880"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40880\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40881"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40880"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40880"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40880"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40880"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}