Vilniaus katedros po\u017eemiuose aptiktas vienas reik\u0161mingiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 istorini\u0173 radini\u0173: karali\u0161kosios laidojimo insignijos, kurios Antrojo pasaulinio karo prad\u017eioje buvo pasl\u0117ptos siekiant jas apsaugoti nuo karo ir okupacij\u0173 gr\u0117smi\u0173. Po de\u0161imtme\u010dius trukusi\u0173 paie\u0161k\u0173 kolekcija pirm\u0105 kart\u0105 pristatyta visuomenei Sakralinio meno paveldo muziejuje Vilniuje.<\/p>\n
\u0160ios istorijos i\u0161takos siekia 1931 metus, kai Vilni\u0173 u\u017eklup\u0119s potvynis apgadino katedr\u0105 ir paskatino tvarkybos darbus. J\u0173 metu buvo atvertos karali\u0161kosios kriptos ir aptikti palaidojimai, siejami su Aleksandru Jogailai\u010diu, El\u017ebieta Habsburgaite ir Barbora Radvilaite, o kartu rasti ir ypa\u010d reti laidojimo ceremonijoms skirti valdovo \u017eenklai.<\/p>\n
Specialiai laidotuv\u0117ms pagamintos kar\u016bnos, \u017eiedai, grandin\u0117s ar kiti atributai istori\u0161kai i\u0161lieka daug re\u010diau nei kar\u016bnavimo regalijos, nes da\u017enai neb\u016bdavo perduodami, o v\u0117liau sunaikinami ar perlydomi. D\u0117l to toks rinkinys laikomas i\u0161skirtiniu \u0161altiniu, leid\u017eian\u010diu tiksliau suprasti valdov\u0173 laidojimo tradicijas ir to meto juvelyrikos technologijas Lietuvos ir Lenkijos istorijos kontekste.<\/p>\n
1939 metais, art\u0117jant karui, katedros dvasininkai nusprend\u0117 vertingiausius objektus pasl\u0117pti. Regalijos buvo suvyniotos \u012f laikra\u0161\u010dius, \u012fd\u0117tos \u012f metalin\u012f ind\u0105 ir u\u017em\u016brytos specialiai parengtoje ni\u0161oje po \u0161ventove, tikintis jas atsiimti pasibaigus karo veiksmams.<\/p>\n
Ta\u010diau v\u0117lesn\u0117s okupacijos, politiniai l\u016b\u017eiai ir b\u0117gantis laikas padar\u0117 savo: informacija apie tiksli\u0105 sl\u0117ptuv\u0117s viet\u0105 i\u0161bl\u0117so. Nors 1985 metais, \u012frengiant v\u0117dinimo sistem\u0105, dalis katedros lobyno buvo aptikta atsitiktinai, karali\u0161k\u0173j\u0173 insignij\u0173 tuo metu rasti nepavyko.<\/p>\n
Paie\u0161kos buvo t\u0119siamos pasitelkiant skirtingus metodus, \u012fskaitant georadar\u0105, termovizij\u0105 ir metalo detektorius, ta\u010diau ilg\u0105 laik\u0105 jos nedav\u0117 rezultat\u0173. Situacija pasikeit\u0117, kai tyr\u0117jai i\u0161 naujo \u012fvertino tarpukario laik\u0173 planus ir surinko liudijimus, leidusius susiaurinti tik\u0117tin\u0105 sl\u0117ptuv\u0117s viet\u0105 po katedra.<\/p>\n
L\u016b\u017eis \u012fvyko 2024 met\u0173 gruod\u017eio 16 dien\u0105, kai mokslininkai panaudojo endoskopin\u0119 kamer\u0105 ir, per ma\u017eas m\u016bro ertmes pasiek\u0119 anks\u010diau nepasteb\u0117t\u0105 zon\u0105, u\u017efiksavo u\u017em\u016bryt\u0105 ni\u0161\u0105. Atv\u0117rus sl\u0117ptuv\u0119, rastas beveik pilnas rinkinys, i\u0161gul\u0117j\u0119s po\u017eemyje apie 85 metus.<\/p>\n
Tarp aptikt\u0173 objekt\u0173 nurodomos su Aleksandru Jogailai\u010diu siejamos insignijos, taip pat El\u017ebietos Habsburgait\u0117s ir Barboros Radvilait\u0117s laidojimo \u017eenklai, \u012fskaitant kar\u016bnas, grandines, \u017eiedus, medalion\u0105, karali\u0161k\u0105j\u012f skeptr\u0105 ir vald\u017eios obuol\u012f. Tokia sud\u0117tis leid\u017eia tyr\u0117jams lyginti skirting\u0173 asmen\u0173 laidojimo atributik\u0105 ir jos simbolik\u0105, o visuomenei suteikia ret\u0105 prog\u0105 pamatyti objektus, kurie paprastai nei\u0161likdavo.<\/p>\n
Restauratoriai pasirinko konservavimo krypt\u012f, kuri nepaslepia laiko \u017eymi\u0173: kai kur matoma korozija, i\u0161lik\u0119 metalinio indo fragmentai ir med\u017eiag\u0173, \u012f kurias daiktai buvo suvynioti, p\u0117dsakai. Tai, muziejinink\u0173 vertinimu, sustiprina radinio istorin\u012f pasakojim\u0105 ir leid\u017eia suprasti ne tik estetin\u0119, bet ir dramati\u0161k\u0105 jo i\u0161likimo kain\u0105.<\/p>\n
Ekspozicijoje pasakojama ne vien apie pat\u012f atradim\u0105, bet ir apie keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 trukusias paie\u0161kas bei ankstesnius radinius, susijusius su 1931 ir 1985 met\u0173 darbais. Platesniame kontekste tai primena vis da\u017eniau Europoje ry\u0161k\u0117jan\u010di\u0105 tendencij\u0105, kai istorini\u0173 pastat\u0173 tyrimuose derinami archyviniai \u0161altiniai ir \u0161iuolaikin\u0117s technologijos, leid\u017eian\u010dios tiksliau identifikuoti pasl\u0117ptus kult\u016bros paveldo sluoksnius.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tokie radiniai svarb\u016bs ne tik d\u0117l menin\u0117s vert\u0117s, bet ir d\u0117l galimybi\u0173 atlikti med\u017eiag\u0173 tyrimus, datavim\u0105 ir technologin\u0119 analiz\u0119, kuri papildyt\u0173 \u017einias apie to meto meistryst\u0119. Visuomenei tai tampa proga i\u0161 ar\u010diau pamatyti, kaip karas ir okupacijos keit\u0117 kult\u016bros paveldo likimus, o kartu ir kaip atkakliai jis gali sugr\u012f\u017eti \u012f vie\u0161\u0105j\u0105 atmint\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vilniaus katedros po\u017eemiuose po 85 met\u0173 rasta karali\u0161k\u0173 laidojimo insignij\u0173 sl\u0117ptuv\u0117 \u2013 unikalus radinys jau pristatomas muziejuje Vilniuje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":40991,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[31688,5731,18073,31689,218,31687,31686],"miestas":[],"class_list":["post-40990","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-aleksandras-jogailaitis","tag-archeologiniai-atradimai","tag-barbora-radvilaite","tag-elzbieta-habsburgaite","tag-kulturos-paveldas","tag-sakralinio-meno-paveldo-muziejus","tag-vilniaus-katedra"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40990","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40990"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40990\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40991"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40990"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40990"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40990"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40990"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}