{"id":40999,"date":"2026-07-16T21:55:33","date_gmt":"2026-07-16T21:55:33","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/16\/ar-grybai-tikrai-sugeria-svina-ir-kadmi-kaip-kempine-mokslininkai-patikrino-kiek-ju-randama\/"},"modified":"2026-07-16T21:55:33","modified_gmt":"2026-07-16T21:55:33","slug":"ar-grybai-tikrai-sugeria-svina-ir-kadmi-kaip-kempine-mokslininkai-patikrino-kiek-ju-randama","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/16\/ar-grybai-tikrai-sugeria-svina-ir-kadmi-kaip-kempine-mokslininkai-patikrino-kiek-ju-randama\/","title":{"rendered":"Ar grybai tikrai sugeria \u0161vin\u0105 ir kadm\u012f kaip kempin\u0117? Mokslininkai patikrino, kiek j\u0173 randama"},"content":{"rendered":"<p>Mi\u0161ko grybai gars\u0117ja tuo, kad i\u0161 aplinkos \u201esurinka\u201c \u012fvairius elementus, ta\u010diau kartu su naudingomis med\u017eiagomis \u012f vaisiak\u016bnius gali patekti ir sunkieji metalai. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad daugiausia klausim\u0173 kelia kadmis ir \u0161vinas, kuri\u0173 perteklius siejamas su rizika sveikatai.<\/p>\n<p>Jog grybai elementus sugeria efektyviau nei dauguma augal\u0173, ai\u0161kinama j\u0173 biologija: grybiena tiesiogiai kontaktuoja su dirvo\u017eemiu ir organin\u0117mis liekanomis, o kai kurios r\u016b\u0161ys linkusios kaupti tam tikras med\u017eiagas. D\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties grybai gali b\u016bti geras mikroelement\u0173, pavyzd\u017eiui, seleno, cinko ar vario, \u0161altinis.<\/p>\n<p>Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad metal\u0173 kiekis grybuose labai priklauso nuo vietos, kur jie auga. Didesn\u0117 tar\u0161os rizika siejama su teritorijomis prie intensyvaus eismo keli\u0173, buvusiomis pramonin\u0117mis zonomis, senais s\u0105vartynais ar laukais, kuriuose reguliariai ir gausiai naudojamos tr\u0105\u0161os.<\/p>\n<p>Tyrimuose vertinant valgom\u0173j\u0173 gryb\u0173 m\u0117ginius nustatyta, kad skirtingos r\u016b\u0161ys kaupia metalus nevienodai, ta\u010diau tirtuose pavyzd\u017eiuose kiekiai da\u017enai nevir\u0161ijo taikom\u0173 saugos rib\u0173. Svarbi detal\u0117 ta, kad \u0161vie\u017eiuose grybuose yra apie 87\u201390 proc. vandens, tod\u0117l matuojant \u201e\u0161vie\u017ei\u0105 mas\u0119\u201c ir \u201esaus\u0105 mas\u0119\u201c skai\u010diai gali atrodyti labai skirtingi.<\/p>\n<p>Laboratorijoje tyr\u0117jai papildomai analizavo, kiek \u0161vino ir kadmio i\u0161 gryb\u0173 i\u0161 ties\u0173 gali \u201eatsiri\u0161ti\u201c vir\u0161kinimo metu. Tam buvo naudojamas dirbtinis vir\u0161kinamojo trakto modelis, imituojantis skrand\u017eio ir \u017earnyno aplink\u0105, kad b\u016bt\u0173 \u012fvertinta vadinamoji biodostupumo dalis.<\/p>\n<p>Gauti rezultatai buvo labiau raminantys nei gal\u0117t\u0173 rodyti bendras metal\u0173 kiekis vaisiak\u016bniuose. Dalis \u0161vino ir kadmio vir\u0161kinimo metu \u012f tirpal\u0105 pereidavo menkai, kai kuriais atvejais j\u0173 kiekiai buvo netoli nustatymo ribos, o \u017earnyno terp\u0117je \u201eatsipalaidavimas\u201c buvo ma\u017eesnis nei skrandyje.<\/p>\n<p>Mokslininkai ai\u0161kina, kad net ir esant didesnei tar\u0161ai dalis metal\u0173 gali b\u016bti suri\u0161ama grybo strukt\u016brose, pavyzd\u017eiui, grybo l\u0105steli\u0173 sienel\u0117se, tod\u0117l \u017emogaus organizmui jie tampa ma\u017eiau prieinami. Tuo pat metu organizmui svarb\u016bs elementai, tokie kaip kalis, magnis ar fosforas, da\u017eniau lieka lengviau pasisavinamose frakcijose.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra kvietimas nekreipti d\u0117mesio \u012f surinkimo viet\u0105. Saugiausia rinkti grybus nuo\u0161alesniuose, akivaizd\u017eiai netar\u0161iuose mi\u0161kuose ir vengti teritorij\u0173, kur tar\u0161a tik\u0117tina, o vartojant grybus laikytis saiko, ypa\u010d jei mityboje j\u0173 b\u016bna da\u017enai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Grybai gali kaupti \u0161vin\u0105 ir kadm\u012f, bet tyrimai rodo, kad vir\u0161kinimo metu j\u0173 pasisavinama ma\u017eiau, o svarbiausia lieka rinkimo vieta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":41000,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[347,7398,31698,1796,8580,4971],"miestas":[],"class_list":["post-40999","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-grybai","tag-grybavimas","tag-kadmis","tag-maisto-sauga","tag-sunkieji-metalai","tag-svinas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40999","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40999"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40999\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41000"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40999"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40999"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40999"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=40999"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}