{"id":41075,"date":"2026-07-17T11:20:25","date_gmt":"2026-07-17T11:20:25","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/17\/kiek-sveria-visi-zemes-skruzdelynai-mokslininku-skaiciavimai-prilygino-juos-laukiniams-zverims\/"},"modified":"2026-07-17T11:20:25","modified_gmt":"2026-07-17T11:20:25","slug":"kiek-sveria-visi-zemes-skruzdelynai-mokslininku-skaiciavimai-prilygino-juos-laukiniams-zverims","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/17\/kiek-sveria-visi-zemes-skruzdelynai-mokslininku-skaiciavimai-prilygino-juos-laukiniams-zverims\/","title":{"rendered":"Kiek sveria visi \u017dem\u0117s skruzd\u0117lynai: mokslinink\u0173 skai\u010diavimai prilygino juos laukiniams \u017ev\u0117rims"},"content":{"rendered":"<p>Mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 taip pla\u010diai \u012fvertino, kiek skruzd\u0117li\u0173 gyvena \u017dem\u0117je ir kokia yra j\u0173 bendra mas\u0117. Apibendrinus \u0161imtus lauko tyrim\u0173, apskai\u010diuota, kad planetoje vienu metu gali b\u016bti apie 20 kvadrilijon\u0173 skruzd\u0117li\u0173.<\/p>\n<p>Vertinant biomas\u0119, tyr\u0117jai skai\u010diuoja ma\u017edaug 12 megaton\u0173 sauso anglies kiekio, tenkan\u010dio visoms skruzd\u0117l\u0117ms kartu. Toks dydis nustebino tuo, kad priart\u0117ja prie vis\u0173 laukini\u0173 \u017einduoli\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 bendros biomas\u0117s \u012fver\u010di\u0173.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Pirmoji tokio masto skruzd\u0117li\u0173 \u201esura\u0161ymo\u201c analiz\u0117<\/p>\n<p>Skai\u010diavimai paremti 489 atskirais lauko tyrimais, atliktais visuose \u017eemynuose, i\u0161skyrus Antarktid\u0105. \u012e analiz\u0119 pateko tropiniai mi\u0161kai, savanos, dykumos, borealiniai mi\u0161kai ir net miesto parkai, kad b\u016bt\u0173 apr\u0117ptos skirtingos buvein\u0117s.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai naudojo \u012fprastus biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s metodus: gaudykles, dirvo\u017eemio ir paklot\u0117s \u0117minius, kolonij\u0173 tankio vertinimus. V\u0117liau \u0161iuos duomenis sujung\u0117 \u012f bendr\u0105 model\u012f, leid\u017eiant\u012f \u012fvertinti pasaulin\u012f skruzd\u0117li\u0173 skai\u010di\u0173 ir biomas\u0119.<\/p>\n<p>Vienas i\u0161 ry\u0161kesni\u0173 palyginim\u0173 rodo mast\u0105 kasdien\u0117je perspektyvoje: pagal \u012fvert\u012f, vienam \u017emogui \u017dem\u0117je gal\u0117t\u0173 tekti apie 2 500 000 skruzd\u0117li\u0173. Nors tai tik apytikris santykis, jis padeda suprasti, kod\u0117l skruzd\u0117l\u0117s laikomos vienais gausiausi\u0173 sausumos gyv\u016bn\u0173.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l skruzd\u0117l\u0117s yra ekosistem\u0173 variklis?<\/p>\n<p>Skruzd\u0117l\u0117s da\u017enai vadinamos ekosistem\u0173 in\u017einier\u0117mis, nes jos nuolat permai\u0161o dirvo\u017eem\u012f, perne\u0161a organines med\u017eiagas ir kei\u010dia maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 apytak\u0105. Dalis r\u016b\u0161i\u0173 sudaro did\u017eiules kolonijas, o j\u0173 veikla poveikiu gali prilygti stambesni\u0173 gyv\u016bn\u0173 vaidmeniui.<\/p>\n<p>Pavyzd\u017eiui, Brazilijos savanose kai kuri\u0173 lapkir\u010di\u0173 skruzd\u0117li\u0173 kolonijos, priklausomai nuo j\u0173 tankio, gali i\u0161kasti nuo 8 iki 40 ton\u0173 dirvo\u017eemio viename hektare per metus. Tokie mastai rei\u0161kia ne tik urv\u0173 tinklus, bet ir ilgalaikius dirvo\u017eemio strukt\u016bros poky\u010dius.<\/p>\n<p>Amazono tropiniuose mi\u0161kuose lapkir\u010di\u0173 skruzd\u0117l\u0117s gali nupjauti ir \u201eperdirbti\u201c apie 17 proc. lapijos. Tai i\u0161skirtinis rodiklis, parodantis, kad skruzd\u0117l\u0117s kai kuriose ekosistemose tampa vienu svarbiausi\u0173 augalin\u0117s biomas\u0117s vartotoj\u0173 ir skaidytoj\u0173 grandin\u0117s dalyvi\u0173.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kur skruzd\u0117li\u0173 daugiausia ir kod\u0117l j\u0173 ma\u017e\u0117ja link \u0161iaur\u0117s?<\/p>\n<p>Analiz\u0117 parod\u0117 ai\u0161k\u0173 netolygum\u0105: did\u017eiausia skruzd\u0117li\u0173 biomas\u0117s dalis sutelkta tropiniuose mi\u0161kuose ir tropin\u0117se savanose. Skai\u010diuojama, kad \u0161iose zonose gali b\u016bti apie du tre\u010ddaliai pasaulin\u0117s skruzd\u0117li\u0173 biomas\u0117s.<\/p>\n<p>Kai kur tropikuose tankis ypa\u010d \u012fsp\u016bdingas: viename hektare Amazon\u0117s mi\u0161ko gali gyventi daugiau kaip 8 000 000 skruzd\u0117li\u0173. Tai atspindi \u0161ilt\u0173 ir dr\u0117gn\u0173 buveini\u0173 produktyvum\u0105, kur maisto ir sl\u0117ptuvi\u0173 i\u0161tekliai yra gaus\u016bs i\u0161tisus metus.<\/p>\n<p>Judant link a\u0161igali\u0173, skruzd\u0117li\u0173 gausa krenta, o borealiniuose mi\u0161kuose j\u0173 tankis gerokai ma\u017eesnis nei tropikuose. Tundroje skruzd\u0117l\u0117s beveik neaptinkamos, o \u0161i\u0105 tendencij\u0105 tyr\u0117jai sieja su \u017eemesne temperat\u016bra ir ma\u017eesniu augalijos produktyvumu.<\/p>\n<p>Did\u017eiulis skruzd\u0117li\u0173 kiekis svarbus ir gyv\u016bn\u0173 evoliucijai: kai kurios \u017einduoli\u0173 grup\u0117s ne kart\u0105 prisitaik\u0117 maitintis beveik vien skruzd\u0117l\u0117mis. Tai paai\u0161kina, kod\u0117l skirtinguose \u017eemynuose nepriklausomai atsirado pana\u0161\u016bs bruo\u017eai, tokie kaip ilgas lie\u017euvis ar stipr\u016bs nagai skruzd\u0117lynams ardyti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mokslininkai \u012fvertino, kad \u017dem\u0117je gali b\u016bti apie 20 kvadrilijon\u0173 skruzd\u0117li\u0173, o j\u0173 bendra biomas\u0117 priart\u0117ja prie laukini\u0173 \u017einduoli\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[11068,8120,101,151,31748,1991,31747],"miestas":[],"class_list":["post-41075","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-bioivairove","tag-biomase","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-savanos","tag-skruzdeles","tag-tropiniai-miskai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41075","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41075"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41075\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41075"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41075"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41075"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41075"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}