{"id":41175,"date":"2026-07-17T18:35:33","date_gmt":"2026-07-17T18:35:33","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/17\/476-000-metu-senumo-medine-konstrukcija-kas-ja-pastate-dar-iki-homo-sapiens-atsiradimo\/"},"modified":"2026-07-17T18:35:33","modified_gmt":"2026-07-17T18:35:33","slug":"476-000-metu-senumo-medine-konstrukcija-kas-ja-pastate-dar-iki-homo-sapiens-atsiradimo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/17\/476-000-metu-senumo-medine-konstrukcija-kas-ja-pastate-dar-iki-homo-sapiens-atsiradimo\/","title":{"rendered":"476 000 met\u0173 senumo medin\u0117 konstrukcija: kas j\u0105 pastat\u0117 dar iki Homo sapiens atsiradimo?"},"content":{"rendered":"

Mokslininkai prane\u0161\u0117 apie i\u0161skirtin\u012f radin\u012f prie Kalambo kriokli\u0173 Afrikoje: aptikta medin\u0117 konstrukcija, kuri, kaip rodo datavimas, gali b\u016bti ma\u017eiausiai 476 000 met\u0173 senumo. Tai reik\u0161t\u0173, kad ji sukurta gerokai anks\u010diau, nei atsirado \u0161iuolaikiniai \u017emon\u0117s Homo sapiens.<\/p>\n

Radiniui priklauso du stamb\u016bs med\u017ei\u0173 kamienai, sujungti tiksliai i\u0161kirstu \u012flaidu. Tyr\u0117jai nustat\u0117 ai\u0161kius apdirbimo po\u017eymius: pjovimo, gludinimo ir element\u0173 pritaikymo \u017eymes, kurios leid\u017eia teigti, jog tai ne gamtos suformuota mediena, o s\u0105moningai sukurta konstrukcija.<\/p>\n

K\u0105 tai gal\u0117jo b\u016bti?<\/h2>\n

Mokslinink\u0173 vertinimu, medin\u0117 jungtis gal\u0117jo b\u016bti platformos, liepto ar paprasto pastog\u0117s tipo statinio pagrindas. Net jei tiksli paskirtis lieka neai\u0161ki, pats sprendimas rodo planavim\u0105 ir geb\u0117jim\u0105 keisti aplink\u0105 pagal poreikius.<\/p>\n

Tokio tipo elgsena laikoma sud\u0117tingesne u\u017e vien tik akmenini\u0173 \u012franki\u0173 gamyb\u0105. Ji suponuoja ne tik techninius \u012fg\u016bd\u017eius, bet ir darbo pasidalijim\u0105, nuosekli\u0105 veiksm\u0173 sek\u0105 bei med\u017eiag\u0173 parinkim\u0105.<\/p>\n

Kaip mediena i\u0161liko?<\/h2>\n

Mediena archeologijoje i\u0161lieka itin retai, nes organin\u0117s med\u017eiagos paprastai greitai suyra. \u0160iuo atveju lemiamu veiksniu tapo nuolat dr\u0117gna aplinka, kuri suma\u017eino irimo procesus ir pad\u0117jo i\u0161saugoti tiek pa\u010di\u0105 med\u017eiag\u0105, tiek \u012franki\u0173 paliktas \u017eymes.<\/p>\n

Konstrukcijos am\u017eius nustatytas taikant liuminescencin\u012f datavim\u0105, kuris leid\u017eia \u012fvertinti, kada aplinkin\u0117s nuos\u0117dos paskutin\u012f kart\u0105 buvo veikiamos saul\u0117s \u0161viesos. Toje pa\u010dioje vietov\u0117je rasta ir medini\u0173 \u012franki\u0173, datuojam\u0173 ma\u017edaug 390 000\u2013324 000 met\u0173 laikotarpiu, kas rodo ilgalaik\u0119 med\u017eio apdirbimo tradicij\u0105.<\/p>\n

Kas gal\u0117jo b\u016bti statytojai?<\/h2>\n

Did\u017eiausia intriga ta, kad konstrukcija sukurta dar iki Homo sapiens evoliucijos. Kadangi radimviet\u0117je neaptikta kaul\u0173, tyr\u0117jai negali tiesiogiai \u012fvardyti r\u016b\u0161ies, ta\u010diau viena realiausi\u0173 versij\u0173 siejama su Homo heidelbergensis, nors neatmetami ir kiti tuo metu Afrikoje gyven\u0119 Homo genties atstovai.<\/p>\n

Atradimas skatina per\u017ei\u016br\u0117ti ilgai vyravus\u012f \u012fsivaizdavim\u0105, kad ankstyvieji homininai daugiausia klajojo ir apsiribojo paprastais akmeniniais \u012frankiais. Medin\u0117s konstrukcijos id\u0117ja leid\u017eia manyti, jog sud\u0117tingesnis planavimas ir buveini\u0173 k\u016brimas gal\u0117jo atsirasti gerokai anks\u010diau, nei iki \u0161iol buvo laikyta.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kalambo kriokli\u0173 radinys rodo, kad 476 000 met\u0173 senumo medin\u0119 konstrukcij\u0105 gal\u0117jo statyti ne Homo sapiens, o ankstesni homininai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":41176,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,31848,31847,31849,31850,7151],"miestas":[],"class_list":["post-41175","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-homo-heidelbergensis","tag-kalambo-kriokliai","tag-liuminescencinis-datavimas","tag-medines-konstrukcijos","tag-paleoantropologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41175","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41175"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41175\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41176"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41175"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41175"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41175"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41175"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}