Mokslininkai Kinijos \u0161iaur\u0117s vakaruose aptiko, kaip teigiama, seniausi\u0105 iki \u0161iol \u017einom\u0105 gintar\u0105. Jo am\u017eius siekia apie 385 milijonus met\u0173, tad jis yra ma\u017edaug 150 milijon\u0173 met\u0173 senesnis u\u017e pirmuosius dinozaurus ir gerokai senesnis u\u017e daugum\u0105 iki \u0161iol tirt\u0173 gintaro radini\u0173.<\/p>\n
Radaviet\u0117 u\u017efiksuota anglies kloduose, o pats radinys n\u0117ra didelis gabalas, kaip da\u017enai \u012fsivaizduojama, bet \u0161imtai mikroskopini\u0173 suakmen\u0117jusios dervos fragment\u0173. Jie priskiriami vidurinio devono laikotarpiui, kai gyvyb\u0117 sausumoje dar tik spar\u010diai k\u016br\u0117si ir ekosistemos tapo vis sud\u0117tingesn\u0117s.<\/p>\n
Iki \u0161iol seniausiu gintaru laikyti pavyzd\u017eiai buvo ma\u017edaug 65 milijonais met\u0173 \u201ejaunesni\u201c. Nauji duomenys rodo, kad augalai derv\u0105 prad\u0117jo gaminti daug anks\u010diau, nei manyta, o tai koreguoja supratim\u0105 apie sausumos augal\u0173 evoliucij\u0105 ir j\u0173 biochemini\u0173 proces\u0173 raid\u0105.<\/p>\n
Gintaras laikomas i\u0161skirtine gamtos laiko kapsule, nes jaunesniuose jo sluoksniuose neretai i\u0161lieka puikiai i\u0161silaikiusi\u0173 vabzd\u017ei\u0173, augal\u0173 dali\u0173 ar kit\u0173 organizm\u0173 p\u0117dsak\u0173. \u0160\u012f kart\u0105 fragmentai toki\u0173 intarp\u0173 neturi, ta\u010diau j\u0173 chemin\u0117 sud\u0117tis suteik\u0117 reik\u0161ming\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 apie ankstyv\u0105 dervos kilm\u0119.<\/p>\n
\u0160iuolaikiniams med\u017eiams derva pirmiausia yra apsaugin\u0117 priemon\u0117: ji u\u017esandarina pa\u017eeidimus, padeda stabdyti infekcijas ir atbaido kenk\u0117jus. Ilg\u0105 laik\u0105 vyravo prielaida, kad dervos gamyba evoliuci\u0161kai sustipr\u0117jo reaguojant \u012f vabzd\u017eius, mintan\u010dius augalais.<\/p>\n
Ta\u010diau devono laikotarpiu vabzd\u017eiai tik prad\u0117jo u\u017ekariauti sausum\u0105 ir dar nebuvo tokie reik\u0161mingi augal\u0173 \u201eprie\u0161ai\u201c, kaip v\u0117lesniais geologiniais etapais. D\u0117l to mokslininkai kelia versij\u0105, kad ankstyvoji derva gal\u0117jo b\u016bti susijusi su apsauga nuo aplinkos stres\u0173, grybelini\u0173 infekcij\u0173 ar mechanini\u0173 pa\u017eeidim\u0173.<\/p>\n
Nors radiniai labai smulk\u016bs, j\u0173 cheminiai tyrimai parod\u0117, kad dar devono augalai gal\u0117jo tur\u0117ti pa\u017eangius biocheminius kelius, leidusius gaminti sud\u0117tingas dervas. Kitaip tariant, \u0161ios \u201echemin\u0117s gynybos\u201c u\u017euomazgos gal\u0117jo formuotis de\u0161imtimis milijon\u0173 met\u0173 anks\u010diau, nei rod\u0117 ankstesni paleobotanikos duomenys.<\/p>\n
\u0160is atradimas taip pat padeda tiksliau rekonstruoti ankstyv\u0105sias sausumos ekosistemas. Viduriniame devone dominavo primityv\u016bs mi\u0161kai ir augal\u0173 bendrijos, spar\u010diai formavosi dirvo\u017eemiai, keit\u0117si s\u0105veikos tarp augal\u0173, gryb\u0173 ir pirm\u0173j\u0173 sausumos gyv\u016bn\u0173, o klimatas ir atmosfera buvo kitokie nei \u0161iandien.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad suakmen\u0117jusi derva i\u0161lieka vienu vertingiausi\u0173 biologin\u0117s praeities archyv\u0173. Net ir be i\u0161likusi\u0173 organizm\u0173 intarp\u0173, tokie radiniai leid\u017eia nustatyti, kada atsirado dervos gamybos mechanizmai ir kaip jie gal\u0117jo paveikti v\u0117lesn\u0119 sausumos gyvyb\u0117s raid\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kinijoje rastas 385 mln. met\u0173 gintaras perra\u0161o dervos kilm\u0117s istorij\u0105: analiz\u0117 rodo, kad ji gal\u0117jo atsirasti ne d\u0117l vabzd\u017ei\u0173 spaudimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":41178,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[31851,31852,27835,874,8014,448,1529],"miestas":[],"class_list":["post-41177","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-augalu-evoliucija","tag-biochemija","tag-devonas","tag-geologija","tag-gintaras","tag-kinija","tag-paleontologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41177","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41177"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41177\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41178"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41177"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41177"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41177"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41177"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}