Mokslinink\u0173 komanda pristat\u0117 nauj\u0105 b\u016bd\u0105, kaip i\u0161 mi\u0161ri\u0173 plastiko atliek\u0173 i\u0161gauti didelio grynumo vandenil\u012f j\u0173 i\u0161 anksto ner\u016b\u0161iuojant. Metodas orientuotas \u012f tris da\u017eniausiai buitini\u0173 pakuo\u010di\u0173 sraute sutinkamas plastiko r\u016b\u0161is ir, tyr\u0117j\u0173 teigimu, gali vienu metu ma\u017einti atliek\u0173 kiek\u012f bei prisid\u0117ti prie ma\u017eiau tar\u0161ios energetikos.<\/p>\n
Tyrim\u0105 bendrai vykd\u0117 Kalifornijos universiteto Los And\u017eele (UCLA) Samueli in\u017einerijos mokyklos ir Piet\u0173 Kor\u0117jos Ehwa moter\u0173 universiteto mokslininkai. Rezultatai publikuoti \u017eurnale Proceedings of the National Academy of Sciences, kur pateikiama vadinamoji \u0161armin\u0117 termochemin\u0117 apdorojimo schema, pritaikyta plastikams.<\/p>\n
Kaip veikia naujas procesas?<\/p>\n
Si\u016blomas metodas remiasi plastiko kaitinimu kartu su natrio hidroksidu, kuris reakcijos metu padeda i\u0161 organin\u0117s \u017ealiavos i\u0161laisvinti vandenil\u012f. Skirtingai nei tradicin\u0117 garin\u0117 dujinimo technologija, \u010dia siekiama ma\u017eesni\u0173 temperat\u016br\u0173, tod\u0117l teori\u0161kai galima suma\u017einti energijos s\u0105naudas ir i\u0161laikyti stabilesn\u012f proceso valdym\u0105.<\/p>\n
Eksperimentuose daugiausia d\u0117mesio skirta polietilentereftalatui, polietilenui ir polipropilenui. Tyr\u0117jai nurodo, kad i\u0161 \u0161i\u0173 mi\u0161ini\u0173 pavyko gauti daugiau nei 90 proc. grynumo vandenil\u012f viename reaktoriuje, o pirminio r\u016b\u0161iavimo poreikis, kuris da\u017enai brangina ir l\u0117tina perdirbim\u0105, i\u0161 esm\u0117s eliminuojamas.<\/p>\n
Komanda taip pat pa\u017eymi, kad polietilenas ir polipropilenas i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo ma\u017eiau efektyv\u016bs vandenilio i\u0161eigai nei polietilentereftalatas. Tam pritaikyta papildoma paruo\u0161iamoji stadija, kai plastikas trumpai termi\u0161kai oksiduojamas ore, kad v\u0117lesn\u0117je reakcijoje jis skaidyt\u0173si aktyviau.<\/p>\n
Kur keliauja plastiko anglis?<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 klausim\u0173 tokiuose procesuose yra anglies likimas. Mokslininkai teigia, kad reakcijos metu i\u0161siskirianti anglis natrio hidroksido aplinkoje daugiausia suri\u0161ama ir virsta kietuoju natrio karbonatu, o ne pasi\u0161alina \u012f atmosfer\u0105 kaip anglies dioksidas.<\/p>\n
Pagal pateikt\u0105 analiz\u0119 daugiau nei 75 proc. pradin\u0117s plastiko anglies virto stabiliu karbonatu arba skystais organiniais liku\u010diais. Ma\u017eiau nei 13 proc. anglies aptikta dujin\u0117je faz\u0117je, o tiesiogin\u0117s anglies emisijos reakcijos metu, kaip skelbiama, buvo nedidel\u0117s.<\/p>\n
Be to, natrio karbonat\u0105 galima paversti kalcio karbonatu, taip anglies junginius fiksuojant mineralo pavidalu. Kalcio karbonatas pla\u010diai naudojamas pramon\u0117je, tod\u0117l \u0161i grandis potencialiai gali tapti papildomu b\u016bdu panaudoti reakcijos produktus, nors praktinis \u012fgyvendinimas priklausyt\u0173 nuo s\u0105naud\u0173 ir mastelio.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu vandenilio rinkai?<\/p>\n
Vandenilis laikomas vienu i\u0161 dekarbonizacijos \u012franki\u0173, ypa\u010d pramon\u0117je ir transporte, kur elektrifikacija ne visada paprasta. Ta\u010diau didel\u0117 dalis \u0161iandien rinkoje esan\u010dio vandenilio gaminama i\u0161 i\u0161kastinio kuro, tod\u0117l klimato nauda priklauso nuo gamybos b\u016bdo, energijos \u0161altini\u0173 ir visos tiekimo grandin\u0117s.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 si\u016bloma schema \u012fdomi tuo, kad vienu procesu sprend\u017eia dvi problemas: plastiko atliek\u0173 pertekli\u0173 ir \u017ealiavos paie\u0161k\u0105 ma\u017eiau tar\u0161iam kurui. Vis d\u0117lto mokslinink\u0173 laboratoriniai rezultatai dar n\u0117ra pramoninis sprendimas: reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti energijos balans\u0105, chemini\u0173 reagent\u0173 regeneravim\u0105, \u012frengini\u0173 atsparum\u0105 korozijai bei galutin\u0119 vandenilio kain\u0105, kai procesas b\u016bt\u0173 didinamas iki reali\u0173 atliek\u0173 sraut\u0173.<\/p>\n
\u201eMes sprend\u017eiame dvi globalias problemas vienu metu: plastiko atliekos auga gr\u0117smingu tempu, o \u0161varus vandenilis reikalingas energetikos dekarbonizacijai. \u0160i technologija abi u\u017eduotis sujungia k\u016brybi\u0161kai ir su potencialu didinti mast\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 bendraautor\u0117 Alyssa Park.<\/p>\n
Pastaraisiais metais daug\u0117ja tyrim\u0173, ie\u0161kan\u010di\u0173 alternatyv\u0173 tradiciniam plastiko perdirbimui, nes mechaninis perdirbimas ne visada tinka u\u017eter\u0161toms ar mi\u0161rioms atliekoms. Cheminiai metodai, \u012fskaitant skaidym\u0105 \u012f \u017ealiavas ar dujas, gali tapti papildoma grandimi, jei bus \u012frodyta j\u0173 ekonomin\u0117 ir aplinkosaugin\u0117 nauda realiomis s\u0105lygomis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai pristat\u0117 metod\u0105, leid\u017eiant\u012f mi\u0161rias plastiko atliekas paversti daugiau nei 90 proc. grynumo vandeniliu be r\u016b\u0161iavimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[31984,101,5277,31985,31987,31986,5276],"miestas":[],"class_list":["post-41411","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-cheminis-perdirbimas","tag-ekologija","tag-plastiko-perdirbimas","tag-polietilenas","tag-polietilentereftalatas","tag-polipropilenas","tag-vandenilis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41411","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41411"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41411\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41411"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41411"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41411"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41411"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}