Per metus i\u0161 Vokietijos i\u0161vyko daugiau nei 288 000 \u0161alies pilie\u010di\u0173, rodo Federalin\u0117s statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja \u201eIndeed\u201c u\u017esakymu atlikta apklausa leid\u017eia manyti, kad emigracijos nuotaikos nesl\u016bgsta, o daliai gyventoj\u0173 jos tampa ilgalaikiu planu.<\/p>\n
Ry\u0161kiausia tendencija matoma tarp daugiausiai u\u017edirban\u010di\u0173: 54 proc. respondent\u0173, kuri\u0173 nam\u0173 \u016bkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 arba kandidato \u012f darb\u0105 u\u017esienyje, arba aktyviai \u017evalg\u0117 tarptautin\u0119 darbo rink\u0105. Dar du tre\u010ddaliai teig\u0117 apskritai svarstantys galimyb\u0119 dirbti ne Vokietijoje.<\/p>\n
Apklausa rodo, kad \u017emones da\u017eniausiai traukia didesn\u0117s pajamos ir geresn\u0117 gyvenimo kokyb\u0117: abu motyvai pamin\u0117ti ma\u017edaug 51 proc. atvej\u0173. Ma\u017edaug 42 proc. respondent\u0173 vilioja \u0161velnesnis klimatas arba ma\u017eesn\u0117 mokes\u010di\u0173 ir socialini\u0173 \u012fmok\u0173 na\u0161ta, o karjeros ir paauk\u0161tinimo perspektyvas kaip svarbiausi\u0105 argument\u0105 \u012fvardijo 24 proc.<\/p>\n
\u201eIf two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eIndeed\u201c darbo rinkos ekonomist\u0117 Virginia Sodergeld.<\/p>\n
Vienas da\u017eniausiai minim\u0173 nepasitenkinimo \u0161altini\u0173 \u2013 mokes\u010di\u0173 ir \u012fmok\u0173 na\u0161ta. \u201eIndeed\u201c apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad i\u0161 100 eur\u0173 darbdavio patiriam\u0173 darbo s\u0105naud\u0173 vidutinis vieni\u0161as darbuotojas Vokietijoje \u201e\u012f rankas\u201c pasilieka apie pus\u0119, o likusi dalis tenka pajam\u0173 mokes\u010diui ir socialinio draudimo \u012fmokoms.<\/p>\n
Nuo 2020 met\u0173 tarptautini\u0173 darbo pasi\u016blym\u0173 paie\u0161k\u0173 skai\u010dius platformoje i\u0161augo daugiau nei dvigubai, skelbia \u201eIndeed\u201c. Potencial\u016bs emigrantai da\u017enai ie\u0161ko vadinam\u0173j\u0173 biuro darb\u0173, pavyzd\u017eiui, rinkodaros srityje, ta\u010diau nema\u017eai susidom\u0117jimo sulaukia ir technologij\u0173, svetingumo bei logistikos sektoriai.<\/p>\n
Populiariausia kryptimi pagal paie\u0161kas i\u0161lieka JAV, ta\u010diau susidom\u0117jimas per metus, kaip teigiama apklausos ap\u017evalgoje, suma\u017e\u0117jo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 ir \u0160veicarija, o augant\u012f patrauklum\u0105 rodo Jungtiniai Arab\u0173 Emyratai, Indija bei Australija.<\/p>\n
Didel\u0117 dalis norin\u010di\u0173j\u0173 i\u0161vykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. i\u0161 j\u0173 teig\u0117 norintys gyventi u\u017e Vokietijos rib\u0173 kelerius metus arba net visam laikui. \u0160i tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai i\u0161 Vokietijos i\u0161vykusi\u0173 pilie\u010di\u0173 buvo apie 97 000 daugiau nei sugr\u012f\u017eusi\u0173, tai \u2013 did\u017eiausias grynasis praradimas nuo 2017 met\u0173.<\/p>\n
Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas i\u0161lieka dvejopas: \u017emoni\u0173 be Vokietijos paso srautuose \u0161alis fiksuoja teigiam\u0105 balans\u0105 ir reik\u0161ming\u0105 gryn\u0105j\u0105 imigracij\u0105. Pastaraisiais metais augo ir auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0173 atvykimas i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173, ypa\u010d \u012f informacini\u0173 technologij\u0173, programin\u0117s \u012frangos k\u016brimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei in\u017einerijos ir mokslini\u0173 tyrim\u0173 sritis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Apklausa rodo, kad kas antras daug u\u017edirbantis Vokietijos gyventojas dair\u0117si darbo u\u017esienyje, o pagrindin\u0117s prie\u017eastys \u2013 pajamos, mokes\u010diai ir gyvenimo kokyb\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":41421,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[5068,419,4634,32001,674,3003,466],"miestas":[],"class_list":["post-41420","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-atlyginimai","tag-darbo-rinka","tag-destatis","tag-indeed","tag-migracija","tag-mokesciai","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41420","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41420"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41420\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41421"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41420"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41420"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41420"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41420"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}