Astronomai prane\u0161a aptik\u0119 egzoplanet\u0105 LHS 1140 b, esan\u010di\u0105 ma\u017edaug u\u017e 48 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo \u017dem\u0117s. Tai palyginti netoli pagal kosminius mastus, tod\u0117l \u0161is objektas laikomas vienu perspektyviausi\u0173 detalesniems tyrimams.<\/p>\n
LHS 1140 b skrieja aplink ma\u017e\u0105 raudon\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119, o tokios \u017evaig\u017ed\u0117s yra vienos da\u017eniausi\u0173 Pauk\u0161\u010di\u0173 Take. Planetos mas\u0117 siekia apie 5,6 \u017dem\u0117s mas\u0117s, o jos skersmuo, pagal ankstesnius vertinimus, yra ma\u017edaug 70 proc. didesnis nei m\u016bs\u0173 planetos.<\/p>\n
Svarbiausia naujiena yra pirmasis tiesioginis signalas, rodantis, kad uolin\u0117 planeta gyvenamojoje zonoje turi atmosfer\u0105. Iki \u0161iol tokiais atvejais da\u017eniausiai b\u016bdavo remiamasi netiesioginiais modeliais, o ne ai\u0161kiais steb\u0117jimais.<\/p>\n
Atmosferos p\u0117dsakas u\u017efiksuotas steb\u0117jimais, atliktais naudojant WINERED spektrograf\u0105 Magellan Clay teleskope \u010cil\u0117je. Tyr\u0117jai aptiko helio signal\u0105, kuris siejamas su duj\u0173 nutek\u0117jimu i\u0161 vir\u0161utini\u0173 atmosferos sluoksni\u0173.<\/p>\n
\u201eTai pirmas kartas, kai tiesiogiai patvirtinome atmosfer\u0105 aplink uolin\u0119 egzoplanet\u0105, esan\u010di\u0105 savo \u017evaig\u017ed\u0117s gyvenamojoje zonoje\u201c, \u2013 teigiama tyr\u0117j\u0173 i\u0161vadose.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad atmosferos aptikimas dar n\u0117ra nei gyvyb\u0117s, nei net skystos vandens b\u016bsenos patvirtinimas. Vis d\u0117lto atmosfera laikoma vienu kertini\u0173 veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 stabilizuoti klimat\u0105 ir apsaugoti pavir\u0161i\u0173 nuo \u017ealingos spinduliuot\u0117s.<\/p>\n
Helio buvimas leid\u017eia \u012ftarti, kad \u017eemiau gali b\u016bti ir sunkesni\u0173 duj\u0173, pavyzd\u017eiui, anglies dioksido, vandens gar\u0173, deguonies ar anglies monoksido, ta\u010diau tai dar turi b\u016bti patikrinta. Chemin\u0117 sud\u0117tis yra svarbi, nes b\u016btent ji lemia \u0161iltnamio efekt\u0105, temperat\u016br\u0173 re\u017eim\u0105 ir galim\u0105 vandens stabilum\u0105.<\/p>\n
\u0160is atradimas ypa\u010d reik\u0161mingas d\u0117l raudon\u0173j\u0173 nyk\u0161tuki\u0173 prigimties: jaunyst\u0117je jos da\u017enai pasi\u017eymi stipriu ultravioletiniu spinduliavimu ir galingu \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 v\u0117ju. D\u0117l to ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad arti toki\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 esan\u010dios uolin\u0117s planetos gali lengvai prarasti atmosfer\u0105.<\/p>\n
LHS 1140 b dabar laikoma vienu realiausi\u0173 taikini\u0173, kuriuose verta ie\u0161koti atmosferos \u201epir\u0161t\u0173 atspaud\u0173\u201c ir galim\u0173 geologini\u0173 proces\u0173 po\u017eymi\u0173. Artimiausiais metais numatoma siekti tikslesni\u0173 matavim\u0173 moderniais prietaisais, \u012fskaitant Jameso Webbo kosmin\u012f teleskop\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai tikisi nustatyti, ar atmosferoje yra vandens gar\u0173, anglies dioksido ir kit\u0173 jungini\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 suprasti planetos pavir\u0161iaus s\u0105lygas. Taip pat atkreipiamas d\u0117mesys, kad tame pa\u010diame planet\u0173 sistemos komplekse yra dar viena planeta, ta\u010diau, pagal turimus duomenis, ji atmosferos neturi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
U\u017e 48 \u0161viesme\u010di\u0173 aptikta LHS 1140 b sulauk\u0117 d\u0117mesio, nes pirm\u0105kart tiesiogiai patvirtinta atmosfera uolin\u0117je planetoje gyvenamojoje zonoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":41473,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[5263,2175,8837,15941,32044,22757],"miestas":[],"class_list":["post-41472","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-astronomija","tag-atmosfera","tag-egzoplanetos","tag-jameso-webbo-teleskopas","tag-lhs-1140-b","tag-raudonosios-nykstukes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41472","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41472"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41472\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41473"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41472"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41472"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41472"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41472"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}