Nauja analiz\u0117 rodo, kad hipotetin\u0117s ateivi\u0173 megastrukt\u016bros, skirtos rinkti \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 energij\u0105 ar net keisti \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 orbitas, gali b\u016bti fizi\u0161kai \u012fmanomos. Pasak tyrimo autoriaus, tinkamai suprojektuotos tokios konstrukcijos gal\u0117t\u0173 i\u0161likti stabilios ne\u012fsivaizduojamai ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Dar daugiau \u2013 tokios mil\u017eini\u0161kos konstrukcijos gal\u0117t\u0173 skleisti atpa\u017e\u012fstamus technosignat\u016br\u0173 po\u017eymius. Tai leist\u0173 astronomams kryptingiau ie\u0161koti civilizacij\u0173, kurios per savo evoliucij\u0105 priart\u0117jo prie auk\u0161\u010diausi\u0173 vadinamosios Karda\u0161evo skal\u0117s lygi\u0173 (\u0161i skal\u0117 civilizacijas skirsto pagal j\u0173 geb\u0117jim\u0105 \u012fsisavinti energij\u0105).<\/p>\n
\u0160i\u0105 id\u0117j\u0105 matemati\u0161kai pagrind\u0117 Glazgo universiteto in\u017einerijos mokslininkas Colinas McInnesas. Jis anks\u010diau modeliuodavo itin didelio masto astronomini\u0173 projekt\u0173 \u012fgyvendinamum\u0105, pavyzd\u017eiui, galim\u0105 planet\u0173 orbit\u0173 keitim\u0105. Naujausiame darbe mokslininkas pateikia supaprastint\u0105 plan\u0105, kaip b\u016bt\u0173 galima suprojektuoti pasyviai stabilias megastrukt\u016bras, tokias kaip \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 varikliai ar vadinamieji Dysono burbulai.<\/p>\n
\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 variklis mokslin\u0117je fantastikoje ir teoriniuose svarstymuose apib\u016bdinamas kaip did\u017eiul\u0117 atspindinti konstrukcija, gravitaci\u0161kai susieta su \u017evaig\u017ede. Papras\u010diausias \u012fsivaizduojamas variantas \u2013 plok\u0161\u010dias diskas, ta\u010diau, anot C. McInneso, stabilesn\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u017eiedu paremta konstrukcija.<\/p>\n
Toki\u0173 varikli\u0173 veikimo principas remiasi \u017evaig\u017ed\u0117s spinduliuot\u0117s sl\u0117giu: jis gal\u0117t\u0173 b\u016bti panaudotas tam, kad b\u016bt\u0173 ne\u017eymiai pakeista pa\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s orbita ir ilgainiui perkelta visa planetin\u0117 sistema. Teori\u0161kai tai gal\u0117t\u0173 tapti b\u016bdu i\u0161vengti civilizacijai lemtingos kosmin\u0117s katastrofos.<\/p>\n
Tuo metu Dysono burbulas \u2013 kitokio tipo id\u0117ja. Ji numato \u017evaig\u017ed\u0119 apsupti tankiu atspindin\u010di\u0173 element\u0173 spie\u010diumi, kad b\u016bt\u0173 surenkama kuo daugiau jos skleid\u017eiamos energijos. Tokiu b\u016bdu b\u016bt\u0173 galima gauti nepalyginamai daugiau energijos, nei gali suteikti planetiniai procesai.<\/p>\n
Tyrime primenama, kad bet kuri civilizacija anks\u010diau ar v\u0117liau susiduria su ribotais i\u0161tekliais ar laiko stoka. Pavyzd\u017eiui, Saul\u0117 palaipsniui ry\u0161k\u0117s ir ilgainiui \u017dem\u0117 taps netinkama gyventi. Tod\u0117l itin pa\u017eengusioms civilizacijoms teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 prireikti sunkiai suvokiam\u0173 energijos kieki\u0173 \u2013 kit\u0173 planet\u0173 terraformavimui, dangaus k\u016bn\u0173 orbit\u0173 keitimui ar tarp\u017evaig\u017edin\u0117ms kelion\u0117ms.<\/p>\n
Ta\u010diau esminis klausimas \u2013 ar tokio masto megastrukt\u016bros gal\u0117t\u0173 b\u016bti stabilios be nuolatin\u0117s aktyvios kontrol\u0117s, kuri neleist\u0173 joms nukristi \u012f savo \u017evaig\u017ed\u0119?<\/p>\n
Siekdamas tai \u012fvertinti, C. McInnesas atliko skai\u010diavimus, kuriuose megastrukt\u016bros nagrin\u0117jamos kaip trimat\u0117s konstrukcijos, o ne kaip ta\u0161kin\u0117s mas\u0117s be matmen\u0173. Skai\u010diavimai rodo, kad \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 varikliai su tolygiai pasiskirs\u010diusia mase i\u0161 esm\u0117s b\u016bt\u0173 nestabil\u016bs. Vis d\u0117lto pasyvus stabilumas gal\u0117t\u0173 b\u016bti pasiekiamas, jei did\u017eioji mas\u0117s dalis b\u016bt\u0173 sutelkta \u017eiede, o atspindintis elementas b\u016bt\u0173 tarsi jo \u201emembrana\u201c \u2013 labiau primenantis tamburin\u0105 nei l\u0117k\u0161t\u0119.<\/p>\n
Pana\u0161iai ir stati\u0161ki Dysono burbulai, kaip teigiama, gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161 prigimties nestabil\u016bs. Vis d\u0117lto stabilumo galimyb\u0117 atsirast\u0173 tuo atveju, jei burbulas b\u016bt\u0173 sudarytas i\u0161 mil\u017eini\u0161ko kiekio ma\u017eos mas\u0117s atspind\u017ei\u0173, sudaran\u010di\u0173 labai didel\u012f, ta\u010diau pakankamai tank\u0173 \u201edebes\u012f\u201c. Tokiu atveju debesies savoji gravitacija gal\u0117t\u0173 b\u016bti subalansuota su \u017evaig\u017ed\u0117s veikian\u010diomis j\u0117gomis.<\/p>\n
\u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 variklis i\u0161 principo gali b\u016bti stabilizuotas naudojant \u017eiedin\u0119 konfig\u016bracij\u0105, o Dysono burbulas \u2013 jei tankiame debesyje b\u016bt\u0173 i\u0161d\u0117stytas mil\u017eini\u0161kas skai\u010dius atspind\u017ei\u0173\u201c, \u2013 ra\u0161o C. McInnesas.<\/p>\n
Ilgalaikio stabilumo galimyb\u0117 taip pat leid\u017eia svarstyti apie seniai apleistas relikvines megastrukt\u016bras. Visata yra sena ir nenusp\u0117jama, tod\u0117l net pa\u017eangiausios b\u016btyb\u0117s teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u201epergyventos\u201c savo k\u016brini\u0173, kurie be prie\u017ei\u016bros i\u0161likt\u0173 kaip \u012fsp\u016bdingi technologini\u0173 geb\u0117jim\u0173 (ar klaid\u0173) paminklai.<\/p>\n
Nors tokios id\u0117jos skamba ne\u012fprastai, mokslininko skai\u010diavimai remiasi fizikos d\u0117sniais, tod\u0117l gali pasi\u016blyti u\u017euomin\u0173, ko ie\u0161koti bandant aptikti ne\u017eemi\u0161kas civilizacijas.<\/p>\n
C. McInnesas svarsto, kad \u017evaig\u017edines megastrukt\u016bras b\u016bt\u0173 galima atpa\u017einti pagal infraraudonosios spinduliuot\u0117s pertekli\u0173 \u2013 netik\u0117t\u0105 infraraudon\u0173j\u0173 bang\u0173 ruo\u017eo signal\u0105, neatitinkant\u012f \u012fprast\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s savybi\u0173. Taip pat jos gal\u0117t\u0173 sukelti kitokius ne\u012fprastus poky\u010dius \u017evaig\u017ed\u0117s spektriniame \u201epir\u0161to atspaude\u201c.<\/p>\n
\u201eNors tokie projektai akivaizd\u017eiai yra spekuliatyv\u016bs, itin dideli\u0173 strukt\u016br\u0173 orbitin\u0117s dinamikos supratimas, ypa\u010d pasyvaus stabilumo s\u0105lygos, gali suteikti \u012f\u017evalg\u0173 apie galim\u0173 technosignat\u016br\u0173 savybes SETI tyrimuose\u201c, \u2013 daro i\u0161vad\u0105 C. McInnesas.<\/p>\n
Tyrimas paskelbtas \u017eurnale Monthly Notices of the Royal Astronomical Society<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nauja analiz\u0117 rodo, kad hipotetin\u0117s ateivi\u0173 megastrukt\u016bros, skirtos rinkti \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 energij\u0105 ar net keisti \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 orbitas, gali b\u016bti fizi\u0161kai \u012fmanomos. Pasak tyrimo autoriaus, tinkamai suprojektuotos tokios konstrukcijos gal\u0117t\u0173 i\u0161likti stabilios ne\u012fsivaizduojamai ilg\u0105 laik\u0105. Dar daugiau \u2013 tokios mil\u017eini\u0161kos konstrukcijos gal\u0117t\u0173 skleisti atpa\u017e\u012fstamus technosignat\u016br\u0173 po\u017eymius. Tai leist\u0173 astronomams kryptingiau ie\u0161koti civilizacij\u0173, kurios per savo evoliucij\u0105 priart\u0117jo […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4153,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4152","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4152","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4152"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4152\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4153"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4152"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4152"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4152"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4152"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}