1799 metais Brit\u0173 muziejaus gamtos istorijos skyri\u0173 pasiek\u0117 ne\u012fprastas siuntinys i\u0161 Australijos: kailis su snapu, kuris atrod\u0117 tarsi priklijuotas prie keturkojo gyv\u016bno galvos. To meto gamtininkai rimtai svarst\u0117, kad tai gali b\u016bti klastot\u0117, nes an\u010diasnapio po\u017eymi\u0173 derinys prie\u0161taravo \u012fprastoms gyv\u016bn\u0173 klasifikavimo taisykl\u0117ms.<\/p>\n
V\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad tai ne apgaul\u0117, o an\u010diasnapis (Ornithorhynchus anatinus) \u2013 vienas i\u0161 nedaugelio \u0161iandien gyvenan\u010di\u0173 kloakini\u0173 \u017einduoli\u0173. Jis deda kiau\u0161inius, bet jauniklius maitina pienu, yra apaug\u0119s kailiu, ta\u010diau puikiai prisitaik\u0119s gyventi vandenyje, o jo anatomija ilg\u0105 laik\u0105 k\u0117l\u0117 gin\u010dus net ir patyrusiems tyr\u0117jams.<\/p>\n
Kod\u0117l an\u010diasnapis toks ne\u012fprastas?<\/p>\n
An\u010diasnapis laikomas evoliuci\u0161kai i\u0161skirtiniu, nes jungia bruo\u017eus, b\u016bdingus skirtingoms gyv\u016bn\u0173 grup\u0117ms. Patel\u0117s deda apvalius, odinius kiau\u0161inius, o i\u0161siritusius jauniklius maitina pienu, nors neturi speneli\u0173 \u2013 pienas i\u0161siskiria per liaukas ir jaunikliai j\u012f nulai\u017eo nuo kailio.<\/p>\n
Dar viena detal\u0117, da\u017enai nustebinanti pirm\u0105 kart\u0105 apie j\u012f i\u0161girdus: patinai turi nuodingus pentinus ant u\u017epakalini\u0173 koj\u0173. Manoma, kad jie daugiausia naudojami tarpusavio kovose per poravimosi sezon\u0105, kai sprend\u017eiami dominavimo ir teritorijos klausimai.<\/p>\n
Kaip jis med\u017eioja po vandeniu?<\/p>\n
An\u010diasnapis did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f grobio susiranda nardydamas up\u0117se ir e\u017eeruose, o med\u017eiojant jam ypa\u010d svarbus snapas. Snapo srityje esantys jautr\u016bs receptoriai leid\u017eia aptikti grob\u012f drumstame vandenyje, kai rega ma\u017eai padeda.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad jud\u0117damas sausumoje jis gali pritraukti pl\u0117ves nuo leten\u0173, kad geriau i\u0161ry\u0161k\u0117t\u0173 nagai ir b\u016bt\u0173 lengviau kabintis \u012f grunt\u0105. Tokia sandara padeda prisitaikyti prie dviej\u0173 skirting\u0173 aplink\u0173, nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo tarsi kompromisas.<\/p>\n
Ar tiesa, kad an\u010diasnapis \u0161vyti tamsoje?<\/p>\n
Mokslininkai yra apra\u0161\u0119 rei\u0161kin\u012f, kai an\u010diasnapio kailis ultravioletin\u0117je \u0161viesoje gali \u0161vyt\u0117ti melsvai \u017ealsvu atspalviu. Vienas i\u0161 ai\u0161kinim\u0173 \u2013 tai gali b\u016bti susij\u0119 su ultravioletini\u0173 spinduli\u0173 sugertimi, kuri potencialiai prisideda prie maskuot\u0117s, ta\u010diau tiksli \u0161io efekto funkcija vis dar n\u0117ra iki galo ai\u0161ki.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad an\u010diasnapis ir \u0161iandien ver\u010dia i\u0161 naujo pergalvoti paprastas kategorijas, kuriomis \u012fprastai skirstomi gyv\u016bnai. Genetiniai ir evoliuciniai tyrimai rodo, kad an\u010diasnapiai kartu su echidnomis yra itin svarb\u016bs norint suprasti ankstyv\u0105 \u017einduoli\u0173 raidos etap\u0105 ir tai, kaip v\u0117liau atsirado dauguma \u0161iandien pa\u017e\u012fstam\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
\u201eNet ir su naujais tyrimo metodais an\u010diasnapis vis dar griauna m\u016bs\u0173 ribas tarp \u012fprast\u0173 kategorij\u0173 ir primena, kad evoliucija retai telpa \u012f paprastas taisykles\u201c, \u2013 teigia gamtos tyrin\u0117tojai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
An\u010diasnapis ilgai buvo laikytas klastote: jis deda kiau\u0161inius, maitina pienu, turi nuodingus pentinus ir UV \u0161viesoje gali \u0161vyt\u0117ti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[32085,32086,101,3211,3443,32087,7433],"miestas":[],"class_list":["post-41551","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anciasnapis","tag-australijos-gyvunai","tag-ekologija","tag-evoliucija","tag-genetiniai-tyrimai","tag-ultravioletine-sviesa","tag-zinduoliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41551","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41551"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41551\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41551"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41551"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41551"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41551"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}