Did\u017eiausi Ukrainos europiniai \u0161amai vis da\u017eniau fiksuojami \u010cernobylio atskirties zonoje, ta\u010diau j\u0173 dyd\u012f lemia ne radiacija, o \u017emogaus veiklos nebuvimas. Apie tai kalb\u0117jo j\u016br\u0173 biologijos tyr\u0117jas, pabr\u0117\u017edamas, kad \u010dia \u017euvys prakti\u0161kai negaudomos, tod\u0117l gali sulaukti garbaus am\u017eiaus ir u\u017eaugti \u012fsp\u016bdingo dyd\u017eio.<\/p>\n
\u0160amas yra vertinga verslin\u0117 \u017euvis, paplitusi daugelyje Ukrainos upi\u0173 ir e\u017eer\u0173. Specialistai ai\u0161kina, kad ten, kur \u017evejyba intensyvi, didel\u0117s \u017euvys da\u017eniausiai tiesiog nesp\u0117ja u\u017eaugti, o dalis populiacijos nuken\u010dia ir d\u0117l jaunikli\u0173 i\u0161gaudymo.<\/p>\n
Kuo \u0161amai minta ir kod\u0117l u\u017eauga tokie dideli?<\/p>\n
Jauni \u0161amai da\u017eniau minta dugno bestuburiais, o suaug\u0119 tampa ry\u0161kiais pl\u0117\u0161r\u016bnais ir med\u017eioja \u017euvis, varliagyvius, moliuskus, roplius. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, stambesni individai kartais griebia ir smulkius vandens pauk\u0161\u010dius ar kitus gyv\u016bnus, ta\u010diau \u0161amas laikomas gana ne\u012fnoringu ir prisitaikan\u010diu pl\u0117\u0161r\u016bnu.<\/p>\n
Nors vie\u0161ojoje erdv\u0117je pasitaiko istorij\u0173 apie keli\u0173 metr\u0173 ilgio monstrus, patikimai patvirtint\u0173 atvej\u0173, kad \u0161amai pult\u0173 \u017emones, prakti\u0161kai n\u0117ra. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokias legendas da\u017eniausiai maitina nelaimingi atsitikimai vandenyje, kuriems \u017euvys neturi tiesioginio ry\u0161io.<\/p>\n
Oficialiai registruoti stambiausi europiniai \u0161amai siekia beveik 3 metrus, o j\u0173 svoris gali b\u016bti apie 130 kilogram\u0173. Specialistai taip pat nurodo, kad \u0161amai yra ilgaam\u017eiai, da\u017enai gyvena 30\u201350 met\u0173, o i\u0161skirtiniais atvejais fiksuotas net apie 80 met\u0173 am\u017eius, nustatytas pagal kaul\u0173 strukt\u016bras.<\/p>\n
Kod\u0117l \u010cernobylio zonoje j\u0173 niekas negaudo?<\/p>\n
\u010cernobylio atskirties zonoje dideli \u0161amai aptinkami pirmiausia d\u0117l to, kad teritorijoje draud\u017eiama arba smarkiai ribojama \u017evejyba. Tokiose s\u0105lygose \u017euvys gali netrukdomai daugintis ir augti, o did\u017eiausi individai i\u0161gyvena ilgus de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Ta\u010diau mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad radiacija n\u0117ra veiksnys, didinantis \u017euv\u0173 dyd\u012f. Prie\u0161ingai, problema ta, kad \u017euvys \u0161ioje zonoje gali kaupti radioaktyvius elementus, tod\u0117l j\u0173 vartojimas maistui laikomas nesaugiu.<\/p>\n
Kas pasikeit\u0117 po Kachovkos u\u017etvankos gri\u016bties?<\/p>\n
Tyr\u0117jai primena, kad 2023 metais po Kachovkos hidroelektrin\u0117s u\u017etvankos sugriovimo nukent\u0117jo daug vandens organizm\u0173, ypa\u010d seklumose ner\u0161usios \u017euvys. Pasak specialist\u0173, daugiausia rizikavo mailius ir jaunos \u017euvys, o didesni individai da\u017enai tur\u0117jo daugiau \u0161ans\u0173 pasitraukti \u017eemyn upe.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat pastebi, kad Dnipro vaga vietomis gr\u012f\u017eta \u012f nat\u016bralesn\u0119 b\u016bsen\u0105, ta\u010diau kiek dabartinis vaizdas atitinka laikotarp\u012f iki tvenkinio suformavimo, tiksliausiai gal\u0117t\u0173 \u012fvertinti hidrologai ir istorikai. Vis d\u0117lto bendra tendencija rodo, kad \u0161amai prie poky\u010di\u0173 prisitaiko, jei tik i\u0161lieka pakankamai buveini\u0173 ir maisto.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u010cernobylio zonoje \u0161amai u\u017eauga mil\u017eini\u0161ki ne d\u0117l radiacijos, o d\u0117l \u017evejybos draudimo, ta\u010diau mokslininkai persp\u0117ja: tokios \u017euvies valgyti nereik\u0117t\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[11077,32088,32089,101,27731,7579,7965],"miestas":[],"class_list":["post-41552","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologija","tag-cernobylio-zona","tag-dnipro","tag-ekologija","tag-radioaktyvumas","tag-samai","tag-zvejyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41552","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41552"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41552\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41552"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41552"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41552"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41552"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}