Ispanijos Vyriausyb\u0117, anot \u0161alies verslo \u017einiasklaidos skelbiam\u0173 \u0161altini\u0173, apsisprend\u0117: kandidatu \u012f Europos Centrinio Banko prezidentus tur\u0117t\u0173 tapti Pablo Hern\u00e1ndez de Cos. Tai pirmas kartas, kai Madridas taip ai\u0161kiai ruo\u0161ia savo \u017emog\u0173 \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 euro zonos pinig\u0173 politikos post\u0105, kur\u012f \u0161iuo metu u\u017eima Christine Lagarde.<\/p>\n
Diskusijas \u012fkaitino vis garsesn\u0117s prielaidos, kad C. Lagarde gali pasitraukti anks\u010diau nei baigsis jos kadencija, kuri oficialiai t\u0119siasi iki 2027 met\u0173 spalio. Nors pati ECB vadov\u0117 vie\u0161ai n\u0117ra patvirtinusi sprendimo trauktis, politin\u0117s spekuliacijos d\u0117l jos vaidmens Pranc\u016bzijos vidaus politikoje spaud\u017eia rink\u0105 ir didina \u012fp\u0117dinyst\u0117s lenktyni\u0173 greit\u012f.<\/p>\n
P. Hern\u00e1ndez de Cos laikomas vienu stipriausi\u0173 technokrat\u0173 euro zonos finans\u0173 architekt\u016broje. 2018\u20132024 metais jis vadovavo Ispanijos bankui ir tuo metu buvo ECB Valdan\u010diosios tarybos narys, tod\u0117l tiesiogiai dalyvavo sprend\u017eiant d\u0117l pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 ir kovos su infliacija strategijos.<\/p>\n
V\u0117liau jis vadovavo Bazelio bankininkyst\u0117s prie\u017ei\u016bros komitetui, o nuo 2025 met\u0173 liepos tapo Tarptautini\u0173 atsiskaitym\u0173 banko generaliniu direktoriumi. Tokia karjeros trajektorija da\u017enai laikoma tiesioginiu pasirengimu vadovauti ECB, nes apima ir pinig\u0173 politik\u0105, ir bank\u0173 prie\u017ei\u016bros standartus.<\/p>\n
ECB vadovo paskyrimas euro zonoje yra politinis ir institucin\u0117s pusiausvyros procesas: vien kompetencijos neu\u017etenka, b\u016btina ir ai\u0161ki gimtosios \u0161alies politin\u0117 atrama. Neoficiali praktika rodo, kad kandidatai be savo sostin\u0117s palaikymo reali\u0173 \u0161ans\u0173 beveik neturi, nes galutinis sprendimas priklauso ES lyderiams.<\/p>\n
Vie\u0161ojoje erdv\u0117je buvo kalb\u0117ta, kad Ispanijos Vyriausyb\u0117 gal\u0117jo abejoti P. Hern\u00e1ndez de Cos kandidat\u016bra d\u0117l ankstesni\u0173 \u012ftamp\u0173, kai centrinis bankas kriti\u0161kai vertino kai kurias socialin\u0117s politikos priemones. Ta\u010diau \u0161altiniai, cituojami Ispanijos \u017einiasklaidoje, tvirtina, jog Ekonomikos ministerija j\u012f laiko pagrindine ir realiausia Ispanijos korta kovoje d\u0117l ECB vadovo posto.<\/p>\n
\u0160ioje istorijoje yra ir svarbi s\u0105lyga: P. Hern\u00e1ndez de Cos es\u0105 svarstyt\u0173 persikelti i\u0161 Bazelio \u012f Frankfurt\u0105 tik tuo atveju, jei tai b\u016bt\u0173 ECB prezidento pozicija. Kiti vaidmenys \u0161e\u0161i\u0173 nari\u0173 ECB vykdomojoje valdyboje, net ir \u012ftakingi, jo dabartinio tarptautinio posto kontekste b\u016bt\u0173 laikomi \u017eingsniu \u017eemyn.<\/p>\n
Jei kova d\u0117l prezident\u016bros pasirodyt\u0173 per sunki, Madridas, kaip teigiama, gal\u0117t\u0173 keisti strategij\u0105 ir siekti kitos vietos ECB vykdomojoje valdyboje. Tai ypa\u010d aktualu po to, kai \u0161iemet baig\u0117si buvusio ECB viceprezidento Luis de Guindos kadencija, o Ispanija \u0161iuo metu neturi savo atstovo vykdomojoje valdyboje.<\/p>\n
Proced\u016bri\u0161kai \u012fp\u0117dinis skiriamas a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173, neprat\u0119siamai kadencijai. Pirmiausia kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 kvalifikuota bals\u0173 dauguma formuoja euro zonos finans\u0173 ministrai, o galutin\u012f sprendim\u0105 priima ES vadovai, nors ankstesniais atvejais politinis susitarimas kartais b\u016bdavo pasiekiamas ir d\u0117l vieno vardo.<\/p>\n
Kol kas vie\u0161ojoje erdv\u0117je minimi ir kiti galimi pretendentai, tarp j\u0173 Nyderland\u0173 centrinio banko vadovas Klaas Knot bei Vokietijos atstovai Joachim Nagel ir Isabel Schnabel. Ta\u010diau ai\u0161kus Ispanijos signalas rodo, kad lenktyn\u0117s d\u0117l ECB vairo jau prasid\u0117jo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ispanija rengia pirm\u0105 rimt\u0105 bandym\u0105 perimti ECB vair\u0105: Madridas remia Pablo Hern\u00e1ndez de Cos, o kalbos apie Lagarde pasitraukim\u0105 tik stipr\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":41729,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[10358,4659,1620,10834,32230,3561],"miestas":[],"class_list":["post-41728","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-banku-prieziura","tag-christine-lagarde","tag-europos-centrinis-bankas","tag-ispanijos-vyriausybe","tag-pablo-hernandez-de-cos","tag-pinigu-politika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41728","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41728"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41728\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41729"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41728"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41728"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41728"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41728"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}