{"id":41730,"date":"2026-07-21T13:32:35","date_gmt":"2026-07-21T13:32:35","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/21\/skolos-europoje-apverte-stereotipus-labiausiai-prasiskoline-ne-pietus-o-turtinga-siaure\/"},"modified":"2026-07-21T13:32:35","modified_gmt":"2026-07-21T13:32:35","slug":"skolos-europoje-apverte-stereotipus-labiausiai-prasiskoline-ne-pietus-o-turtinga-siaure","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/21\/skolos-europoje-apverte-stereotipus-labiausiai-prasiskoline-ne-pietus-o-turtinga-siaure\/","title":{"rendered":"Skolos Europoje apvert\u0117 stereotipus: labiausiai prasiskolin\u0119 ne piet\u016bs, o turtinga \u0161iaur\u0117"},"content":{"rendered":"

Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Europoje vis dar gajus stereotipas apie pietie\u010dius, gyvenan\u010dius ne pagal i\u0161gales, neatlaiko fakt\u0173 patikros. Did\u017eiausias nam\u0173 \u016bki\u0173 \u012fsiskolinimas fiksuojamas ne pietuose, o turtingesn\u0117se \u0161iaur\u0117s ir vakar\u0173 Europos \u0161alyse.<\/p>\n

Eurostato skai\u010diavimu, 2025 metais Europos S\u0105jungos nam\u0173 \u016bki\u0173 skola siek\u0117 49,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o euro zonoje \u2013 50,7 proc. Abu rodikliai ma\u017e\u0117ja kasmet nuo 2020 met\u0173, kai vir\u0161ijo 60 proc., ta\u010diau \u0161ali\u0173 skirtumai i\u0161lieka ry\u0161k\u016bs.<\/p>\n

Kaip skai\u010diuojama nam\u0173 \u016bki\u0173 skola<\/h2>\n

Nam\u0173 \u016bki\u0173 skola apima \u012fsipareigojimus, tokius kaip b\u016bsto paskolos, vartojimo kreditai ir kitos skolos. \u0160is rodiklis pateikiamas kaip BVP dalis, kad b\u016bt\u0173 galima palyginti skirtingo dyd\u017eio ekonomikas ir \u012fvertinti, kiek privataus skolinimosi tenka \u0161alies sukuriamai vertei.<\/p>\n

Svarbu tai, kad \u0161is santykis neparodo, kiek skolingas yra konkretus \u017emogus ar \u0161eima. Jis apib\u016bdina bendr\u0105 nam\u0173 \u016bki\u0173 sektoriaus finansin\u012f svert\u0105, o 50 proc. reik\u0161t\u0173, kad bendra nam\u0173 \u016bki\u0173 skola prilygsta ma\u017edaug pusei metin\u0117s \u0161alies ekonomikos produkcijos.<\/p>\n

Kod\u0117l didel\u0117 skola kelia rizik\u0105<\/h2>\n

Didel\u0117 nam\u0173 \u016bki\u0173 skola savaime nerei\u0161kia kriz\u0117s. Auk\u0161tesni rodikliai da\u017enai b\u016bdingi \u0161alims su i\u0161vystyta hipotekos rinka, pla\u010diu skolinimusi b\u016bstui ir brand\u017eia finans\u0173 sistema, kur skolintis yra \u012fprasta ir palyginti pigu.<\/p>\n

Vis d\u0117lto per didelis \u012fsiskolinimas gali sustiprinti ekonomikos nuosmukius, kai did\u0117ja pal\u016bkanos ar krenta pajamos. Europos Komisija 55 proc. BVP rib\u0105 da\u017enai vertina kaip lyg\u012f, nuo kurio nam\u0173 \u016bki\u0173 skola gali tapti makroekonomine rizika, nes b\u016btent privatus skolinimasis istorijoje ne kart\u0105 tapo kredit\u0173 krizi\u0173 katalizatoriumi.<\/p>\n

Kur \u012fsiskolin\u0119 labiausiai<\/h2>\n

Europos \u017eem\u0117lapyje ry\u0161k\u0117ja paradoksas: \u0161ali\u0173, kuriose nam\u0173 \u016bki\u0173 skola vir\u0161ija 55 proc. BVP, dauguma yra \u0161iaur\u0117je ar vakaruose. Tuo metu piet\u0173 Europoje, kuri anks\u010diau da\u017enai sieta su skol\u0173 kriz\u0117mis, nam\u0173 \u016bkiai paprastai skolinasi sant\u016briau.<\/p>\n

Italijoje nam\u0173 \u016bki\u0173 skola sudaro 35,9 proc. BVP, Graikijoje \u2013 38,0 proc., Ispanijoje \u2013 42,9 proc., tad visos \u0161ios valstyb\u0117s yra \u017eemiau ES vidurkio. Tai i\u0161ry\u0161kina kit\u0105 tendencij\u0105: pietuose da\u017eniau akcentuojami vald\u017eios sektoriaus \u012fsipareigojimai, o ne gyventoj\u0173 skolos.<\/p>\n

Tarp labiausiai \u012fsiskolinusi\u0173 \u0161ali\u0173 pagal \u0161\u012f rodikl\u012f i\u0161siskiria Nyderlandai, kur nam\u0173 \u016bki\u0173 skola siekia 93,5 proc. BVP, Danija \u2013 84,1 proc., \u0160vedija \u2013 82,3 proc. Auk\u0161tus rodiklius taip pat rodo Suomija su 62,9 proc. ir Liuksemburgas su 60,5 proc.<\/p>\n

Ekspertai \u0161iuose pavyzd\u017eiuose da\u017enai akcentuoja b\u016bsto paskol\u0173 svarb\u0105. Nyderlanduose didel\u0117 skola siejama su politika, kuri skatinanti skolintis b\u016bstui, o Danijoje ir \u0160vedijoje reik\u0161minga dalis \u012fsipareigojim\u0173 tenka b\u016bsto finansavimui, tod\u0117l nam\u0173 \u016bkiai gali b\u016bti jautresni pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 poky\u010diams.<\/p>\n

Tuo metu Vokietija, nors yra viena turtingiausi\u0173 ES ekonomik\u0173, pagal rodikl\u012f artima vidurkiui \u2013 49,0 proc. Tai ai\u0161kinama didesne nuomos rinkos svarba ir ma\u017eesniu poreikiu finansuoti b\u016bst\u0105 itin didel\u0117mis paskolomis, palyginti su \u0161alimis, kuriose b\u016bsto \u012fsigijimas beveik visada remiasi hipotekiniu skolinimusi.<\/p>\n

Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tendencijos rodo, kad pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 kilimo laikotarpis i\u0161ry\u0161kino skirtingus nacionalini\u0173 rink\u0173 pa\u017eeid\u017eiamumus. \u0160alyse, kur vyrauja kintam\u0173 pal\u016bkan\u0173 b\u016bsto paskolos, nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eetai pal\u016bkan\u0173 poky\u010diams yra jautresni, tod\u0117l ekonomin\u0117s politikos sprendimai ir bank\u0173 taikomos skolinimo s\u0105lygos tampa ypa\u010d svarbios.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Eurostato duomenys rodo netik\u0117t\u0105 vaizd\u0105: did\u017eiausia nam\u0173 \u016bki\u0173 skola tenka turtingai \u0160iaur\u0117s Europai, o pietuose gyventojai skolinasi sant\u016briau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":41731,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[6969,5153,4505,4658,2513,32231,441],"miestas":[],"class_list":["post-41730","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-busto-paskolos","tag-bvp","tag-danija","tag-euro-zona","tag-eurostatas","tag-namu-ukiu-skola","tag-nyderlandai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41730\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41731"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41730"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}