Europos pramon\u0117s konkurencingumo diskusijoje vis da\u017eniau skamba mintis, kad subsidijos ir muitai tampa nauja \u012fprasta priemone, o ne laikinu atsaku \u012f krizes. Ekspertai pabr\u0117\u017eia, jog did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis \u0161iandien n\u0117ra vien Europos S\u0105jungos klimato politika, o pasaulin\u0117je rinkoje plintantys stipriai subsidijuoti produktai, ypa\u010d i\u0161 Kinijos.<\/p>\n
Energetikos analitikas Marcin Dusi\u0142o i\u0161 organizacijos Forum Energii teigia, kad Europos S\u0105jungos apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistema (ETS) pirmiausia tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma investiciniu signalu. Pasak jo, sistema skatina \u012fmones ma\u017einti emisijas ir priklausomyb\u0119 nuo importuojamo i\u0161kastinio kuro, ta\u010diau poveikis silpn\u0117ja, kai l\u0117\u0161os i\u0161 tar\u0161os leidim\u0173 pardavimo nei\u0161naudojamos modernizacijai.<\/p>\n
Jo vertinimu, problemos prasideda tuomet, kai Europos gamintojai turi konkuruoti su produktais, kuri\u0173 kaina rinkoje i\u0161kreipta valstyb\u0117s parama ir dempingu. Tokia konkurencija, anot pa\u0161nekovo, ma\u017eina paskatas investuoti Europoje, net jeigu technologijos emisijoms ma\u017einti jau yra prieinamos daliai sektori\u0173.<\/p>\n
Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Kinija kryptingai stiprino savo pozicijas \u0161varios energetikos technologij\u0173 tiekimo grandin\u0117se, nuo saul\u0117s moduli\u0173 iki baterij\u0173 komponent\u0173 ir dalies kritini\u0173 \u017ealiav\u0173 perdirbimo. Tai rei\u0161kia, kad Europos energetikos transformacija vis labiau remiasi importu, o kartu did\u0117ja geopolitin\u0117 ir ekonomin\u0117 rizika.<\/p>\n
\u201eKinija pasirengusi naudoti eksport\u0105 kaip spaudimo \u012frank\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 Marcin Dusi\u0142o.<\/p>\n
Toki\u0105 rizik\u0105 ypa\u010d ry\u0161kiai parod\u0117 kritini\u0173 \u017ealiav\u0173 ir ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 element\u0173 tiekimo ribojimo precedentai, kai valstyb\u0117s pradeda naudoti prekyb\u0105 kaip strategin\u0119 svert\u0105. D\u0117l to Europos atsakas vis da\u017eniau siejamas su tiekimo diversifikacija, vietos gamybos skatinimu ir apsaugos priemon\u0117mis nuo dempingo.<\/p>\n
Pa\u0161nekovas pabr\u0117\u017eia, kad globalizacija nesibaig\u0117, ta\u010diau persik\u0117l\u0117 \u012f realistini\u0173 sprendim\u0173 etap\u0105. Pagrindinis tikslas, anot jo, yra ne visi\u0161ka savipakankamyb\u0117, o tokia priklausomybi\u0173 strukt\u016bra, kuri neleid\u017eia vienam tiek\u0117jui tapti nepakei\u010diamu.<\/p>\n
Diskusijoje akcentuojama, kad pramon\u0117s politika netur\u0117t\u0173 virsti vien nuolatine finansine \u201ela\u0161eline\u201c atskiroms \u012fmon\u0117ms. Parama, jei ji taikoma, tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukreipta \u012f konkre\u010di\u0173 technologini\u0173 ar ekonomini\u0173 barjer\u0173 \u012fveikim\u0105, pavyzd\u017eiui, \u012f elektrifikacij\u0105, efektyvesn\u012f energijos vartojim\u0105 ar proces\u0173 modernizavim\u0105.<\/p>\n
Taip pat pabr\u0117\u017eiama, kad skirtingiems sektoriams reikia skirtingo tempo ir instrument\u0173. Vienur dekarbonizacijos sprendimai jau komerci\u0161kai pasiekiami, kitur technologijos dar brangios arba pramoniniu mastu nepakankamai i\u0161vystytos, tod\u0117l reguliavimas ir pereinamojo laikotarpio priemon\u0117s tur\u0117t\u0173 atspind\u0117ti \u0161iuos skirtumus.<\/p>\n
Pasak M. Dusi\u0142o, svarbu, kad vieningoje ES rinkoje nenugal\u0117t\u0173 tie, kurie gali sau leisti dosnesnes nacionalines subsidijas, nes tai i\u0161kreipt\u0173 konkurencij\u0105 pa\u010dioje Europoje. Tod\u0117l vis da\u017eniau kalbama apie bendresnius, horizontalius instrumentus, kuriuose projektai atrenkami konkurencijos b\u016bdu, o ne \u201erankiniu\u201c politiniu sprendimu.<\/p>\n
Europos pramon\u0117s ateitis siejama ne tik su muitais ar apsauga nuo dempingo, bet ir su ai\u0161kiai pasirenkamomis ni\u0161omis, kuriose dar nesusiformavo monopolis. Tarp toki\u0173 kryp\u010di\u0173 minimos stacionarios energijos kaupimo sistemos, vie\u0161ojo transporto bateriniai sprendimai, naujesn\u0117s chemijos baterij\u0173 technologijos, taip pat kritini\u0173 \u017ealiav\u0173 perdirbimas ir antrinis panaudojimas.<\/p>\n
Didel\u012f vaidmen\u012f \u010dia gali atlikti \u017eiedin\u0117 ekonomika, nes Europa patiria \u017ealiav\u0173, toki\u0173 kaip litis, kobaltas ar manganas, tr\u016bkum\u0105. Geb\u0117jimas efektyviau surinkti, perdirbti ir gr\u0105\u017einti \u0161ias med\u017eiagas \u012f gamyb\u0105 leist\u0173 ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo importo ir tuo pa\u010diu kurti auk\u0161tesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s darbo vietas.<\/p>\n
Galiausiai pabr\u0117\u017eiama, kad be stabilios teisin\u0117s aplinkos ir nusp\u0117jamos paklausos pramon\u0117 nesiry\u0161 investuoti. Jei valstyb\u0117s reguliavimas da\u017enai kei\u010diasi, \u012fmon\u0117s sunkiau planuoja gamybos pl\u0117tr\u0105 ir persiorientavim\u0105 \u012f \u0161varias technologijas, tod\u0117l prarandamas laikas ir konkurencinis prana\u0161umas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Subsidijos ir muitai Europoje vis da\u017eniau laikomi b\u016btina gynyba nuo subsidijuoto importo i\u0161 Kinijos, o ETS pristatomas kaip investicij\u0173 signalas pramonei.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[102,4203,442,448,2520,699,4442],"miestas":[],"class_list":["post-41754","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-finansai","tag-dirbtinis-intelektas","tag-ets","tag-europos-sajunga","tag-kinija","tag-muitai","tag-pramones-politika","tag-subsidijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41754","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41754"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41754\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41754"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41754"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41754"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41754"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}