Terahercinis elektromagnetinio spektro ruo\u017eas yra tarp mikrobang\u0173 ir infraraudonosios spinduliuot\u0117s. Nors jis tiriamas de\u0161imtme\u010dius, terahercin\u0117s sistemos iki \u0161iol da\u017eniausiai lieka laboratorijose, nes signalams generuoti ir aptikti reikalinga \u012franga b\u016bna didel\u0117, brangi ir sunkiai pritaikoma masinei gamybai.<\/p>\n
Kalifornijos universiteto Los And\u017eele (UCLA) tyr\u0117jai skelbia parod\u0119, kad daug terahercin\u0117s sistemos funkcij\u0173 galima sutalpinti \u012f vien\u0105 puslaidininkin\u012f lust\u0105. J\u0173 id\u0117ja remiasi kvantini\u0173 \u0161ulini\u0173 strukt\u016bromis, kurios yra itin ploni puslaidininki\u0173 sluoksniai ir jau pla\u010diai naudojami fotoniniuose integriniuose grandynuose.<\/p>\n
Tyrime naudotos PIN fotodiod\u0173 strukt\u016bros su kvantiniais \u0161uliniais, pagamintos i\u0161 galio arsenido ir aliuminio galio arsenido (GaAs ir AlGaAs). Mokslininkai pademonstravo, kad tokios strukt\u016bros gali ir generuoti, ir aptikti terahercinius signalus procesu, vadinamu tarpinjuostiniu fotomai\u0161ymu su stiprinimu.<\/p>\n
Efektyvumas dar labiau pagerintas \u012f t\u0105 pat\u012f puslaidininkin\u012f lust\u0105 integruojant optin\u012f stiprintuv\u0105. Tai leido ma\u017edaug de\u0161imt kart\u0173 padidinti terahercini\u0173 bang\u0173 generavimo na\u0161um\u0105 ir kartu suma\u017einti veikimui reikaling\u0105 optin\u0119 gali\u0105, o tai yra vienas svarbiausi\u0173 \u017eingsni\u0173 link kompakti\u0161k\u0173 ir prakti\u0161k\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n
Eksperimentai taip pat parod\u0117, kad elektronai i\u0161 kvantini\u0173 \u0161ulini\u0173 pasi\u0161alina grei\u010diau nei per vien\u0105 trilijonin\u0119 sekund\u0117s dal\u012f. Toks greitis laikomas pakankamu darbui teraherciniame diapazone, tod\u0117l rezultatai stiprina prielaid\u0105, kad terahercin\u0117 optoelektronika gali b\u016bti perkelta i\u0161 sud\u0117ting\u0173 laboratorini\u0173 stend\u0173 \u012f integruotus \u012frenginius.<\/p>\n
Komanda \u0161i\u0105 krypt\u012f apibr\u0117\u017eia kaip monoliti\u0161kai integruot\u0105 terahercin\u0119 optoelektronik\u0105, kai ant bendro puslaidininkio pagrindo veikia \u0161altiniai, detektoriai, stiprintuvai, moduliatoriai ir kiti fotoniniai elementai. Esmin\u0117 detal\u0117 ta, kad platforma kuriama taip, jog b\u016bt\u0173 suderinama su komercin\u0117se fotonikos gamyklose taikomais gamybos metodais.<\/p>\n
Vis d\u0117lto prototipas dar remiasi i\u0161oriniais lazeriais, o tai riboja sistemos kompakti\u0161kum\u0105. Tyr\u0117jai planuoja ateityje \u012f pat\u012f lust\u0105 integruoti derinamus lazerius ir papildomus fotoninius komponentus, kad terahercin\u0117s sistemos tapt\u0173 pilnai u\u017edaros ir tinkamos realiems produktams.<\/p>\n
Jei tokia integracija pasiteisins, terahercin\u0117s technologijos gal\u0117t\u0173 reik\u0161mingai paspartinti duomen\u0173 perdavim\u0105 trumpais atstumais ir atverti naujas vaizdinimo galimybes. Praktiniai pritaikymai da\u017eniausiai siejami su saugumo patikromis, pramonine kokyb\u0117s kontrole, medicininiu vaizdinimu ir itin didel\u0117s spartos belaid\u017eiais ry\u0161iais, ta\u010diau iki plataus diegimo dar reik\u0117s \u012frodyti patikimum\u0105, energijos efektyvum\u0105 ir gamybos mastelio galimybes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
UCLA mokslininkai suk\u016br\u0117 lust\u0105, galint\u012f viename puslaidininkyje generuoti ir aptikti terahercinius signalus, priartindami technologij\u0105 prie masin\u0117s gamybos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":41801,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[32291,3432,32290,819,1471,32289,6572],"miestas":[],"class_list":["post-41800","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-duomenu-perdavimas","tag-fotonika","tag-kvantiniai-suliniai","tag-lustai","tag-puslaidininkiai","tag-terahercines-bangos","tag-ucla"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41800","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41800"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41800\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41801"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41800"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41800"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41800"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41800"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}