Vokietijoje vis da\u017eniau fiksuojami ropliai, kurie anks\u010diau buvo b\u016bdingi Piet\u0173 Europai, o dabar aptinkami ir gerokai \u0161iauriau \u012fprasto arealo. Specialistai tai sieja su \u0161ilt\u0117jan\u010diu klimatu ir buveini\u0173 poky\u010diais, d\u0117l kuri\u0173 kai kurios r\u016b\u0161ys ple\u010dia paplitim\u0105.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 keturjuostis \u017eal\u010diuotis, laikomas viena did\u017eiausi\u0173 Europos gyva\u010di\u0173. Jo nat\u016bralus paplitimas apima Italij\u0105, Graikij\u0105, Bulgarij\u0105, Slov\u0117nij\u0105 ir Balkan\u0173 region\u0105, ta\u010diau pastaraisiais metais pavieni\u0173 radini\u0173 daug\u0117ja ir Vokietijoje.<\/p>\n
Keturjuostis \u017eal\u010diuotis: kuo i\u0161siskiria?<\/p>\n
\u0160i gyvat\u0117 gali u\u017eaugti iki ma\u017edaug 2,5 metro ilgio, o pavadinim\u0105 gavo d\u0117l keturi\u0173 tamsi\u0173 i\u0161ilgini\u0173 juost\u0173 ant k\u016bno. Svarbu tai, kad keturjuostis \u017eal\u010diuotis n\u0117ra nuodingas ir \u017emogui tiesiogin\u0117s gr\u0117sm\u0117s nekelia, nors d\u0117l dyd\u017eio gali i\u0161g\u0105sdinti.<\/p>\n
Steb\u0117tojai pietin\u0117je Bavarijoje per ma\u017edaug penkerius metus registravo keliolika \u0161ios r\u016b\u0161ies atvej\u0173. Tai vertinama kaip naujas rei\u0161kinys regione, ypa\u010d jei individai aptinkami ne pavieniais, o pasikartojan\u010diais radiniais.<\/p>\n
Kod\u0117l gyvat\u0117s atsiranda naujose vietose?<\/p>\n
Ekspertai ai\u0161kina, kad \u0161iltesn\u0117s vasaros ir \u0161velnesn\u0117s \u017eiemos sudaro palankesnes s\u0105lygas pietin\u0117ms r\u016b\u0161ims i\u0161gyventi \u0161iauriau. Kartu prisideda ir buveini\u0173 nykimas pietuose, kai urbanizacija bei \u017eem\u0117s naudojimo poky\u010diai ma\u017eina tinkam\u0173 sl\u0117ptuvi\u0173 ir med\u017eiokl\u0117s teritorij\u0173.<\/p>\n
Kitas kelias, apie kur\u012f kalbama vis da\u017eniau, yra nety\u010dinis perve\u017eimas kartu su kroviniais. Ropliai kartais patenka \u012f transporto priemoni\u0173 ertmes ar krovini\u0173 zonas, o i\u0161lip\u0119 jau naujoje \u0161alyje gali trumpam prisitaikyti, ypa\u010d jei vasara \u0161ilta.<\/p>\n
Pastebimos ir kitos r\u016b\u0161ys<\/p>\n
Kartu su keturjuos\u010diu \u017eal\u010diuo\u010diu Vokietijoje pastebimos ir kitos anks\u010diau \u0161aliai netipin\u0117s gyvat\u0117s. Pavyzd\u017eiui, minimi ma\u017eesni, iki ma\u017edaug 85 centimetr\u0173 ilgio vandens telkinius m\u0117gstantys ropliai, kurie laikosi prie upi\u0173 ir e\u017eer\u0173, o minta smulkiais \u017einduoliais, pauk\u0161\u010diais ar varliagyviais.<\/p>\n
Europos mastu tai dera \u012f platesn\u0119 tendencij\u0105, kai dalies r\u016b\u0161i\u0173 paplitimo ribos juda \u012f \u0161iaur\u0119 ir auk\u0161tesnes vietoves. Vis d\u0117lto kiekvienu atveju svarbu atskirti nat\u016bral\u0173 plitim\u0105 nuo invazini\u0173 scenarij\u0173, kai r\u016b\u0161is ima spar\u010diai daugintis ir i\u0161stumia vietines.<\/p>\n
Ar tai pavojinga Vokietijos gamtai?<\/p>\n
Ropli\u0173 prie\u017ei\u016bros ir laukin\u0117s gamtos specialistai pabr\u0117\u017eia, kad pavieniai radiniai neb\u016btinai rei\u0161kia greit\u0105 naujos r\u016b\u0161ies \u012fsitvirtinim\u0105. Tam reikia ilgalaiki\u0173 palanki\u0173 s\u0105lyg\u0173, pakankamo grobio ir s\u0117kmingo dauginimosi keli\u0173 sezon\u0173 i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n
Taip pat primenama, kad Vokietijoje gyvat\u0117s apskritai i\u0161lieka gana retos ir dauguma vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 yra saugomos. D\u0117l to radus gyvat\u0119 rekomenduojama jos neliesti, negaudyti ir, jei kyla klausim\u0173 d\u0117l r\u016b\u0161ies ar saugumo, kreiptis \u012f vietos gamtosaugos ar gyv\u016bn\u0173 gelb\u0117jimo tarnybas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vokietijoje vis da\u017eniau aptinkamas keturjuostis \u017eal\u010diuotis \u2013 viena did\u017eiausi\u0173 Europos gyva\u010di\u0173; ekspertai poky\u010dius sieja su klimatu ir buvein\u0117mis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3920,101,1482,3686,32346,673,466],"miestas":[],"class_list":["post-41893","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-bavarija","tag-ekologija","tag-gyvates","tag-invazines-rusys","tag-keturjuostis-zalciuotis","tag-klimato-kaita","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41893","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41893"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41893\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41893"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41893"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41893"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41893"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}