Jungtin\u0117s Tautos persp\u0117ja, kad kar\u0173 ir sukr\u0117tim\u0173 energijos rinkose poveikis dar ilgai gali kelti maisto kainas visame pasaulyje. Brangstant kurui ir tr\u0105\u0161oms, did\u0117ja ir \u016bkinink\u0173 s\u0105naudos, o tai galiausiai atsispindi parduotuvi\u0173 lentynose.<\/p>\n
Naujausioje JT maisto saugumo ap\u017evalgoje teigiama, kad alkio rodikliai pastaraisiais metais kiek pager\u0117jo, ta\u010diau pa\u017eanga i\u0161lieka trapi. Prognozuojama, kad iki 2030 met\u0173 l\u0117tin\u012f bad\u0105 vis dar gali patirti daugiau kaip 500 milijon\u0173 \u017emoni\u0173, o did\u017eiausia na\u0161ta tekt\u0173 Afrikai.<\/p>\n
Romos Tarptautinio \u017eem\u0117s \u016bkio pl\u0117tros fondo vadovas Alvaro Lario pabr\u0117\u017eia, kad geopolitin\u0117 \u012ftampa gali greitai sukelti nauj\u0105 infliacijos bang\u0105. Pasak jo, jei sutrikimai energijos tiekime ir laivyboje u\u017esit\u0119st\u0173, papildomai \u012f bad\u0105 gal\u0117t\u0173 b\u016bti pastumta nuo 9 iki 18 milijon\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
\u201eGyvename laikotarpiu, kai konflikt\u0173 yra daugiausia ir j\u0173 skai\u010dius vis dar auga. Kiekvienas konfliktas didina alk\u012f, priverstin\u012f i\u0161keldinim\u0105 ir pab\u0117g\u0117li\u0173 skai\u010di\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Lario.<\/p>\n
JT ir IFAD vertinimu, konfliktai, \u012fskaitant Rusijos kar\u0105 prie\u0161 Ukrain\u0105 ir \u012ftampas Artimuosiuose Rytuose, smarkiai veikia energetikos ir \u017eem\u0117s \u016bkio \u017ealiav\u0173 rinkas. Kuras reikalingas laistymo sistemoms, derliaus nu\u0117mimui ir produkcijos gabenimui, tod\u0117l jo brangimas \u016bkiams tampa tiesioginiu sm\u016bgiu.<\/p>\n
Tr\u0105\u0161\u0173 kainos taip pat itin jautrios duj\u0173 ir logistikos svyravimams, o be j\u0173 ma\u017e\u0117ja derlius arba kyla savikaina. Tai ypa\u010d pavojinga smulkiesiems \u016bkininkams, kurie da\u017enai neturi finansini\u0173 rezerv\u0173 ir paskol\u0173 galimybi\u0173, tad ma\u017eina tr\u0119\u0161im\u0105 ar atsisako dalies pas\u0117li\u0173.<\/p>\n
Ataskaitoje akcentuojama, kad brangsta ne tik maistas, bet ir sveikos mitybos kaina. Vidutin\u0117 pasaulin\u0117 sveikos mitybos kaina pakilo iki 4,28 perkamosios galios pariteto dolerio \u017emogui per dien\u0105, palyginti su 3,44 2021 metais, o did\u017eiausi ka\u0161tai fiksuojami Lotyn\u0173 Amerikoje ir Karibuose.<\/p>\n
JT analiz\u0117 rodo, kad reik\u0161ming\u0105 galutin\u0117s kainos dal\u012f sudaro veiklos po \u016bkio vart\u0173: perdirbimas, sand\u0117liavimas, logistika ir didmenin\u0117 prekyba. \u0160ios grandys, vertinama, sudaro apie 40 proc. vis\u0173 ka\u0161t\u0173, tod\u0117l bet koks energijos ar tiekimo sutrikimas greitai persiduoda vartotojams.<\/p>\n
D\u0117l to raginama daugiau investuoti \u012f infrastrukt\u016br\u0105, dr\u0117kinim\u0105, mokslinius tyrimus ir \u0161alt\u0105j\u0105 grandin\u0119, kuri ypa\u010d svarbi greitai gendan\u010diai produkcijai. Taip pat akcentuojama, kad reguliavimo ir subsidij\u0173 pertvarkos bei prekybos proced\u016br\u0173 supaprastinimas gali pad\u0117ti ma\u017einti s\u0105naudas ir stabilizuoti tiekim\u0105.<\/p>\n
\u201eNorint panaikinti bad\u0105 ir padaryti sveik\u0105 mityb\u0105 \u012fperkam\u0105, reikia politinio ry\u017eto, ilgalaiki\u0173 investicij\u0173 ir palanki\u0173 politikos sprendim\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 FAO vadovas Qu Dongyu.<\/p>\n
Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad prie kain\u0173 spaudimo prisideda ir klimato ekstremumai: potvyniai, u\u017esit\u0119susios sausros ir kar\u0161\u010dio bangos. Tokie rei\u0161kiniai ma\u017eina derli\u0173, didina draudimo ir dr\u0117kinimo ka\u0161tus, o kai kuriose \u0161alyse skatina ir eksporto ribojimus, kurie dar labiau i\u0161balansuoja rinkas.<\/p>\n
Pasak A. Lario, vald\u017eios institucijos tur\u0117t\u0173 didinti atsparum\u0105 dar iki nelaimi\u0173, o ne apsiriboti vien reagavimu po j\u0173. IFAD teigia didinantis investicijas \u012f prisitaikymo prie klimato programas, nukreiptas \u012f kaimo bendruomenes ir smulkiuosius \u016bkininkus.<\/p>\n
JT vertinimu, vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u0161iandien yra ne maisto pagaminimas, o sveikos mitybos \u012fperkamumas. Skai\u010diuojama, kad ma\u017edaug tre\u010ddalis pasaulio gyventoj\u0173 vis dar negali sau leisti sveikos mitybos, o ma\u017eas pajamas gaunan\u010diose \u0161alyse \u0161i dalis gerokai didesn\u0117.<\/p>\n
Afrika i\u0161skiriama kaip did\u017eiausios rizikos regionas, kuriame iki 2030 met\u0173 gali gyventi beveik 60 proc. l\u0117tiniu badu ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. A. Lario teigia, kad \u017eemynas kasmet importuoja maisto u\u017e ma\u017edaug 87,7 milijardo eur\u0173, tod\u0117l ilgalaik\u0117 i\u0161eitis siejama su vietin\u0117s gamybos, saugojimo ir regionin\u0117s prekybos stiprinimu.<\/p>\n
JT persp\u0117ja: jei konfliktai, energijos rink\u0173 sukr\u0117timai ir klimato ekstremumai sutaps, poveikis maisto kainoms ir \u012fperkamumui gali b\u016bti dar ry\u0161kesnis. Tod\u0117l pagrindinis tikslas \u012fvardijamas kaip atsparesn\u0117s, efektyvesn\u0117s ir ma\u017eiau pa\u017eeid\u017eiamos maisto tiekimo grandin\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jungtin\u0117s Tautos \u012fsp\u0117ja: karai ir energijos bei tr\u0105\u0161\u0173 kain\u0173 \u0161uoliai gali dar ilgai kelti maisto kainas ir didinti bado rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":41908,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[20812,1694,6296,32359,6455,5439,3082],"miestas":[],"class_list":["post-41907","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-badas","tag-energijos-kainos","tag-fao","tag-ifad","tag-jungtines-tautos","tag-maisto-kainos","tag-trasos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41907","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41907"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41907\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41908"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41907"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41907"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41907"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=41907"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}