Dniepro vandens telkiniuose vis da\u017eniau fiksuojama invazin\u0117 saul\u0117\u017euv\u0117 (Lepomis gibbosus), kuri gali daryti ap\u010diuopiam\u0105 \u017eal\u0105 vietin\u0117ms \u017euv\u0173 populiacijoms. Ukrainos Valstybin\u0117 melioracijos, \u017euvininkyst\u0117s ir maisto program\u0173 pl\u0117tros agent\u016bra skelbia, kad \u0161i r\u016b\u0161is minta kit\u0173 \u017euv\u0173 ikrais ir mailiumi, tod\u0117l gali ma\u017einti vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gaus\u0105.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad invazin\u0117s r\u016b\u0161ys ypa\u010d greitai \u012fsitvirtina telkiniuose, kuri\u0173 ekosistemos per kelis de\u0161imtme\u010dius smarkiai pakito d\u0117l \u017emogaus veiklos. Dniepro baseine prie to prisid\u0117jo up\u0117s t\u0117km\u0117s sureguliavimas, hidroelektrini\u0173 kaskados suk\u016brimas, telkini\u0173 \u012f\u017euvinimas ir neplanuotas r\u016b\u0161i\u0173 perk\u0117limas.<\/p>\n
Kaip svetimos r\u016b\u0161ys \u012fsitvirtino Dniepre<\/p>\n
Agent\u016bros pateikiami duomenys rodo, kad dar 1930-\u0173j\u0173 prad\u017eioje vidurupio Dniepro ruo\u017ee buvo suskai\u010diuojamos 46 \u017euv\u0173 ir apskrita\u017eiomeni\u0173 r\u016b\u0161ys bei viena por\u016b\u0161io forma. Iki 1950-\u0173j\u0173 pabaigos Dniepro tvenkinyje r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius, pasak institucijos, buvo suma\u017e\u0117j\u0119s nuo 46 iki 37.<\/p>\n
Situacija v\u0117liau kito, o dalis r\u016b\u0161i\u0173 gr\u012f\u017eo ar atsirado nauj\u0173, ta\u010diau ekologai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad augantis r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius neb\u016btinai rei\u0161kia ger\u0117jan\u010di\u0105 b\u016bkl\u0119. Dalis naujakuri\u0173 yra invazin\u0117s r\u016b\u0161ys, kurios konkuruoja d\u0117l maisto, pl\u0117\u0161riauja arba kei\u010dia ner\u0161tavie\u010di\u0173 s\u0105lygas.<\/p>\n
Po Kachovkos tvenkinio suk\u016brimo, agent\u016bros vertinimu, iki 1960-\u0173j\u0173 pabaigos Dniepro tvenkinio fauna padid\u0117jo iki 43 r\u016b\u0161i\u0173. Nuo XX am\u017eiaus prad\u017eios Dniepro vandens telkiniuose, kaip skelbiama, atsirado 27 naujos \u017euv\u0173 r\u016b\u0161ys ir trys hibridai.<\/p>\n
Kod\u0117l saul\u0117\u017euv\u0117 kelia nerim\u0105<\/p>\n
Pasak Ukrainos \u017euvininkyst\u0117s institucijos, saul\u0117\u017euv\u0117 Ukrainos vandenyse pirm\u0105 kart\u0105 pasteb\u0117ta 2002 metais. V\u0117liau aptikta ir daugiau svetim\u017eemi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, \u012fskaitant rotan\u0105 bei kitas r\u016b\u0161is, kurios \u012fvairiais keliais pateko \u012f basein\u0105 ir rado palankias s\u0105lygas plisti.<\/p>\n
Did\u017eiausias saul\u0117\u017euv\u0117s pavojus siejamas su jos mityba ir elgsena ner\u0161to metu. Ji gali naikinti vietini\u0173 \u017euv\u0173 ikrus ir maili\u0173, o tai ilgainiui ma\u017eina vietini\u0173 populiacij\u0173 atsinaujinim\u0105, ypa\u010d jei telkinyje jau yra kit\u0173 stresori\u0173, toki\u0173 kaip tar\u0161a, pakran\u010di\u0173 u\u017estatymas ar vandens lygio svyravimai.<\/p>\n
Agent\u016bra taip pat pateikia pavyzd\u017ei\u0173, kaip greitai kai kurios invazin\u0117s \u017euvys gali plisti. Skelbiama, kad saul\u0117\u017euv\u0117 Samaros up\u0117je gali jud\u0117ti daugiau nei 30 kilometr\u0173 per metus, o itali\u0161koji \u017euv\u0117-adata kanale Dniepras\u2013Donbasas buvo fiksuota plintanti ma\u017edaug 52 kilometr\u0173 per metus tempu.<\/p>\n
\u201e\u0160iandien Dniepro tvenkinio ir jo intak\u0173 \u017euv\u0173 fauna siekia 57 r\u016b\u0161is ir por\u016b\u0161ius i\u0161 14 \u0161eim\u0173, o Dniepro tvenkini\u0173 ichtiofaunoje u\u017eregistruota 21 invazin\u0117 r\u016b\u0161is\u201c, \u2013 nurod\u0117 Ukrainos Valstybin\u0117 melioracijos, \u017euvininkyst\u0117s ir maisto program\u0173 pl\u0117tros agent\u016bra.<\/p>\n
Institucija pa\u017eymi, kad tarp invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 yra ir toki\u0173, kurios \u012ftrauktos \u012f Europos S\u0105jungai gr\u0117sm\u0119 kelian\u010di\u0173 invazini\u0173 svetim\u017eemi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Tarp minim\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 nurodomos am\u016brinis \u010debak\u0117lis, saul\u0117\u017euv\u0117 ir rotanas.<\/p>\n
Platesnis kontekstas: g\u0117lavandeni\u0173 \u017euv\u0173 nykimas<\/p>\n
Ekologai pabr\u0117\u017eia, kad invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitimas sutampa su platesne pasauline tendencija, kai g\u0117lavandeni\u0173 ekosistemos patiria vis didesn\u012f spaudim\u0105. Migran\u010dios g\u0117lavanden\u0117s \u017euvys ypa\u010d jautriai reaguoja \u012f upi\u0173 fragmentacij\u0105 u\u017etvankomis, ner\u0161tavie\u010di\u0173 praradim\u0105 ir hidrologinio re\u017eimo poky\u010dius.<\/p>\n
Tokiose s\u0105lygose invazin\u0117s r\u016b\u0161ys da\u017enai \u012fgauna prana\u0161um\u0105: jos greitai dauginasi, prisitaiko prie nauj\u0173 buveini\u0173 ir i\u0161naudoja \u017emogaus pakeistas ekosistemas. Specialistai akcentuoja, kad sprendimai da\u017eniausiai reikalauja nuoseklios kontrol\u0117s, ankstyvo aptikimo ir ai\u0161ki\u0173 taisykli\u0173, kaip elgtis su \u012f\u017euvinimu bei gyv\u0173 organizm\u0173 perk\u0117limu.<\/p>\n
Ukrainos institucijos ragina atid\u017eiau vertinti svetim\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitimo rizikas ir sistemingai steb\u0117ti vandens telkini\u0173 b\u016bkl\u0119. Anot ekolog\u0173, kuo anks\u010diau invazin\u0117 r\u016b\u0161is identifikuojama ir suvaldoma, tuo ma\u017eesn\u0117s b\u016bna ilgalaik\u0117s pasekm\u0117s vietin\u0117ms \u017euvims ir visai ekosistemai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dniepro vandens telkiniuose plinta invazin\u0117 saul\u0117\u017euv\u0117, kuri minta ikrais ir mailiumi, o ekologai \u012fsp\u0117ja apie rizik\u0105 vietin\u0117ms \u017euv\u0173 r\u016b\u0161ims.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,23278,101,5167,3686,32511,8410],"miestas":[],"class_list":["post-42091","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-dniepras","tag-ekologija","tag-hidroelektrines","tag-invazines-rusys","tag-saulezuve","tag-zuvininkyste"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42091","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42091"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42091\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42091"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42091"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42091"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42091"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}