Vandenynuose ir j\u016brose vis da\u017eniau aptinkami mikroplastikai \u2013 ma\u017eesn\u0117s nei 5 milimetr\u0173 plastiko dalel\u0117s, kurios plika akimi da\u017enai nematomos, ta\u010diau gali veikti i\u0161tisas ekosistemas. Jungtini\u0173 Taut\u0173 vertinimu, kasmet \u012f vandenyn\u0105 patenka apie 52 milijonai ton\u0173 plastiko atliek\u0173, o mikroplastiko daleli\u0173 skai\u010dius siejamas su de\u0161imtimis trilijon\u0173.<\/p>\n
Nors didel\u0117 dalis plastiko matoma pakrant\u0117se ar pl\u016bduriuoja pavir\u0161iuje, smulkios dalel\u0117s randamos ir vandens storym\u0117je, ir dugno nuos\u0117dose. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad mikroplastik\u0173 poveikis n\u0117ra vien tik mechaninis \u2013 svarb\u016bs ir chemikalai, galintys b\u016bti plastiko sud\u0117tyje, ir tai, kaip dalel\u0117s s\u0105veikauja su kitais aplinkos stresoriais.<\/p>\n
Mikroplastikai \u012f j\u016brin\u0119 aplink\u0105 patenka keliais pagrindiniais keliais. Viena dalis atsiranda i\u0161 karto kaip smulkios pramonin\u0117s granul\u0117s ar kitos ty\u010dia pagamintos ma\u017eos dalel\u0117s, o kita dalis susidaro suyra didesn\u0117ms plastiko atliekoms, kurias ardo bangavimas, v\u0117jas ir saul\u0117s ultravioletin\u0117 spinduliuot\u0117.<\/p>\n
Tarp \u0161altini\u0173 minimos ir \u017evejybos \u012frangos dalys, kurios nety\u010dia atsiskiria j\u016broje, taip pat atliekos, \u012f aplink\u0105 patenkan\u010dios d\u0117l neveiksmingos surinkimo ir tvarkymo sistemos. Kuo ilgiau plastikas i\u0161lieka aplinkoje, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad jis suirs \u012f vis smulkesnes daleles.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad mikroplastik\u0173 tar\u0161os dinamika siejasi su klimato kaita. Daugiau saul\u0117t\u0173 dien\u0173, intensyvesn\u0117 ultravioletin\u0117 spinduliuot\u0117 ir kar\u0161\u010dio bangos gali paspartinti plastiko irim\u0105, ypa\u010d kai atliekos u\u017estringa pakrant\u0117se ir ilgai b\u016bna veikiamos \u0161ilumos bei \u0161viesos.<\/p>\n
\u201eJei turime daugiau saul\u0117t\u0173 dien\u0173 ir didesn\u0119 ultravioletin\u0119 spinduliuot\u0119, tai gali paspartinti pakrant\u0117se \u012fstrigusio plastiko irim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Flandrijos j\u016br\u0173 instituto vyresnioji tyr\u0117ja Ana Catarino.<\/p>\n
Kartu mokslininkai pabr\u0117\u017eia ir kit\u0105 aspekt\u0105: net jei mikroplastik\u0173 poveikis vienas pats tam tikroms r\u016b\u0161ims b\u016bt\u0173 ribotas, jis gali sustipr\u0117ti, kai organizmai jau patiria stres\u0105 d\u0117l \u0161ylan\u010dio vandens, r\u016bg\u0161t\u0117jan\u010dio vandenyno ar deguonies kiekio poky\u010di\u0173. \u201e\u0160ie poveikiai gali kauptis organizme\u201c, \u2013 ai\u0161kino A. Catarino.<\/p>\n
Vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u2013 mikroplastik\u0173 aptikimas ir kiekybinis \u012fvertinimas, nes dalel\u0117s skiriasi forma, dyd\u017eiu ir spalva, o dalis j\u0173 primena organines liekanas. Flandrijos j\u016br\u0173 institute Ostend\u0117je tyr\u0117jai renka m\u0117ginius i\u0161 \u0160iaur\u0117s j\u016bros ir bando kuo tiksliau nustatyti, kiek ir koki\u0173 daleli\u0173 juose yra.<\/p>\n
Laboratorin\u0117se proced\u016brose m\u0117giniai pirmiausia surenkami tinklais, v\u0117liau i\u0161 j\u0173 pa\u0161alinama organin\u0117 med\u017eiaga, o likusios dalel\u0117s da\u017eomos fluorescuojan\u010diu da\u017eikliu \u201eNile Red\u201c. Tuomet jos tiriamos fluorescenciniu mikroskopu, o vaizdai apdorojami automatizuotomis programomis, kurios padeda atskirti, ar dalel\u0117 yra mikroplastikas, ir preliminariai priskirti j\u0105 polimero tipui.<\/p>\n
\u201eNor\u0117jome automatizuoti proces\u0105, kad jis vykt\u0173 grei\u010diau. Para\u0161\u0117me kod\u0105, kad \u012fk\u0117lus nuotrauk\u0105 vaizdo analiz\u0117 b\u016bt\u0173 atliekama automati\u0161kai\u201c, \u2013 sak\u0117 instituto doktorant\u016bros tyr\u0117ja Nelle Meyers.<\/p>\n
Pasak mokslinink\u0173, toks pusiau automatizuotas metodas gali b\u016bti efektyvesnis laiko ir ka\u0161t\u0173 prasme, nes fluorescenciniai mikroskopai daugelyje laboratorij\u0173 yra \u012fprasta \u012franga. Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad vien \u0161is metodas ne visuomet leid\u017eia tiksliai nustatyti chemin\u0119 sud\u0117t\u012f ir gali atpa\u017einti tik dal\u012f polimer\u0173, tod\u0117l rezultatams patvirtinti da\u017enai reikia papildom\u0173 analitini\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n
Mikroplastikai patenka \u012f mitybos grandin\u0119 pana\u0161iai kaip ir didesn\u0117s plastiko atliekos, tik j\u0173 \u201etaikinys\u201c neretai b\u016bna smulkesni organizmai. Daleles gali praryti planktonas, moliuskai ir kiti filtratoriai, o v\u0117liau jos per mitybos grandin\u0119 pasiekia didesnes \u017euvis ar net j\u016br\u0173 pauk\u0161\u010dius.<\/p>\n
\u201eJie gali u\u017ekim\u0161ti skrand\u012f ar \u017earnyn\u0105, o tada organizmai negauna maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir nebesimaitina taip, kaip tur\u0117t\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Catarino.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, pasekm\u0117s priklauso nuo r\u016b\u0161ies, daleli\u0173 tipo ir koncentracijos, taip pat nuo to, ar organizmas patiria papildom\u0105 stres\u0105. Ilgalaik\u0117je perspektyvoje tai gali veikti augim\u0105, reprodukcij\u0105 ir populiacij\u0173 stabilum\u0105, o kartu didinti visos ekosistemos pa\u017eeid\u017eiamum\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad problemos sprendimas prasideda ne laboratorijoje, o kasdien\u0117je atliek\u0173 prevencijoje: ma\u017eesniame vienkartinio plastiko vartojime, efektyvesniame surinkime ir geresn\u0117je tar\u0161os kontrol\u0117je visoje tiekimo grandin\u0117je. Kuo ma\u017eiau plastiko patenka \u012f aplink\u0105, tuo ma\u017eiau jo suirs \u012f mikroplastikus, kuriuos v\u0117liau aptikti ir pa\u0161alinti prakti\u0161kai ne\u012fmanoma.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mikroplastikai j\u016brose skai\u010diuojami trilijonais: mokslininkai ai\u0161kina, kaip jie susidaro, kaip aptinkami mikroskopu ir kuo rizikuoja j\u016br\u0173 gyv\u016bnai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42113,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[32527,1531,673,32526,7226,14189,16615],"miestas":[],"class_list":["post-42112","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-flandrijos-juru-institutas","tag-juru-ekosistemos","tag-klimato-kaita","tag-laboratoriniai-tyrimai","tag-mikroplastikai","tag-siaures-jura","tag-vandenynu-tarsa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42112","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42112"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42112\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42113"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42112"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42112"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42112"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42112"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}