Mokslininkai Ryt\u0173 Anglijoje, Norfolko grafyst\u0117je, daugiau nei de\u0161imtmet\u012f steb\u0117jo, kas nutiks buvusiam \u017eem\u0117s \u016bkio laukui, jei jis bus paliktas nat\u016braliai atsigauti. Tikslas buvo patikrinti, ar vertingoms, r\u016b\u0161i\u0173 gausioms pievoms atkurti visada b\u016btina brangi s\u0117kl\u0173 s\u0117ja ir intensyv\u016bs \u017eem\u0117s darbai.<\/p>\n
Tyrimo teritorija buvo apie 2 hektar\u0173 ploto. Ji 2005 metais nustojo b\u016bti dirbama po raps\u0173 auginimo, nes \u016bkininkavim\u0105 apsunkino vandens nutek\u0117jimo problemos.<\/p>\n
Vietoje \u012fprast\u0173 atk\u016brimo priemoni\u0173, toki\u0173 kaip special\u016bs s\u0117kl\u0173 mi\u0161iniai, vir\u0161utinio dirvo\u017eemio sluoksnio nu\u0117mimas ar gili arimo technologija, pasirinktas itin paprastas re\u017eimas. Kart\u0105 per metus augalija buvo nu\u0161ienaujama \u0161ienui, o nupjauta biomas\u0117 i\u0161ve\u017eama.<\/p>\n
Sistemingi steb\u0117jimai vyko nuo 2011 iki 2022 met\u0173. Kas kelerius metus tyr\u0117jai fiksavo augal\u0173 r\u016b\u0161in\u0119 sud\u0117t\u012f visame plote ir i\u0161 anksto pa\u017eym\u0117tose tyrimo aik\u0161tel\u0117se, kad matyt\u0173 ne pavienius poky\u010dius, o ilgalaik\u0119 ekosistemos kait\u0105.<\/p>\n
Per steb\u0117jimo laikotarp\u012f augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius nuosekliai did\u0117jo. Ma\u017edaug po de\u0161imtme\u010dio pievoje \u0117m\u0117 rastis vietov\u0117je retesn\u0117mis laikomos r\u016b\u0161ys, \u012fskaitant orchid\u0117jas ir kitus r\u016b\u0161i\u0173 turtingoms \u017eydin\u010dioms pievoms b\u016bdingus augalus.<\/p>\n
Tyrimo aik\u0161tel\u0117se vidutinis r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius beveik padvigub\u0117jo. Jei 2011 metais jose buvo apie 10 r\u016b\u0161i\u0173, tai po 11 met\u0173 j\u0173 fiksuota jau beveik 20.<\/p>\n
Ypatingo d\u0117mesio sulauk\u0117 orchid\u0117jos, kurios i\u0161 prad\u017ei\u0173 pasirod\u0117 pavieniui. Mokslininkai net registravo kiekvieno augalo GPS koordinates, ta\u010diau v\u0117liau populiacija i\u0161augo taip, kad individualus skai\u010diavimas tapo nebe\u012fmanomas.<\/p>\n
Viena \u012fdomiausi\u0173 tyrimo m\u012fsli\u0173 yra tai, kaip dalis ret\u0173 augal\u0173 apskritai pasiek\u0117 \u0161\u012f plot\u0105, kai artimiausios \u017einomos j\u0173 augaviet\u0117s yra gana toli. Tyr\u0117jai daro prielaid\u0105, kad s\u0117klas gal\u0117jo perne\u0161ti laukiniai gyv\u016bnai, ypa\u010d elniai, migruojantys tarp skirting\u0173 buveini\u0173.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tokia nat\u016brali regeneracija gali tur\u0117ti svarb\u0173 prana\u0161um\u0105 prie\u0161 komercini\u0173 s\u0117kl\u0173 mi\u0161ini\u0173 s\u0117jim\u0105. Nors s\u0117jimas leid\u017eia grei\u010diau gauti vizualiai \u017ealiuojant\u012f plot\u0105, jis gali suformuoti ma\u017eiau \u012fvairi\u0105 bendrij\u0105 ir ne visada padeda i\u0161saugoti vietin\u0119 genetin\u0119 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n
R\u016b\u0161i\u0173 turtingos \u017eydin\u010dios pievos laikomos vienomis vertingiausi\u0173 buveini\u0173 apdulkintojams ir daugeliui kit\u0173 organizm\u0173. Tokios buvein\u0117s Europoje nyksta, tod\u0117l vis da\u017eniau ie\u0161koma b\u016bd\u0173, kaip atkuriant apleistas \u017eemes suderinti efektyvum\u0105, kain\u0105 ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s tikslus.<\/p>\n
Tyrimas rodo, kad kai kuriais atvejais did\u017eiausias pokytis gali ateiti ne i\u0161 brangi\u0173 intervencij\u0173, o i\u0161 nuoseklaus, kuklaus valdymo ir laiko. Vienas kasmetinis \u0161ienavimas ir biomas\u0117s pa\u0161alinimas, pana\u0161u, gali sudaryti s\u0105lygas pievai nat\u016braliai \u012fgauti vertingoms buvein\u0117ms b\u016bding\u0173 bruo\u017e\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyr\u0117jai Norfolke paliko buvus\u012f lauk\u0105 nat\u016braliai atsigauti ir tik kart\u0105 per metus \u0161ienavo: po de\u0161imtme\u010dio pievoje atsirado retos r\u016b\u0161ys ir orchid\u0117jos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42182,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1841,685,32595,3056,7697,13281],"miestas":[],"class_list":["post-42181","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-apdulkintojai","tag-biologine-ivairove","tag-buveiniu-atkurimas","tag-jungtine-karalyste","tag-orchidejos","tag-pievos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42181","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42181"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42181\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42182"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42181"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42181"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42181"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42181"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}