Skys\u010di\u0173 susilaikymas, dar vadinamas skys\u010di\u0173 retencija, yra b\u016bkl\u0117, kai organizmas sukaupia daugiau vandens, nei paj\u0117gia pa\u0161alinti. \u012eprastai pusiausvyr\u0105 palaiko inkstai, hormonai ir kraujotaka, ta\u010diau sutrikus \u0161iems mechanizmams skystis ima kauptis audiniuose. Tuomet atsiranda patinimai ir sunkumo jausmas.<\/p>\n
Svarbu suprasti, kad patinimas pats savaime rei\u0161kia skys\u010dio pertekli\u0173 u\u017e kraujagysli\u0173 rib\u0173, ta\u010diau prie\u017eastys gali b\u016bti labai skirtingos. Vienais atvejais tai laikina reakcija \u012f kar\u0161t\u012f, ilgesn\u012f s\u0117d\u0117jim\u0105 ar mityb\u0105, kitais tai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus. B\u016btent tod\u0117l verta \u012fvertinti ir aplinkybes, ir lydin\u010dius simptomus.<\/p>\n
Da\u017ena kasdien\u0117 prie\u017eastis yra per didelis druskos kiekis maiste, nes natris skatina vandens sulaikym\u0105. Did\u017eiausia druskos dalis paprastai gaunama ne i\u0161 papildomo s\u016bdymo, o i\u0161 perdirbt\u0173 produkt\u0173, toki\u0173 kaip u\u017ekand\u017eiai, paruo\u0161ti patiekalai, r\u016bkytos m\u0117sos gaminiai ar kai kurie s\u016briai. Jei po s\u016braus maisto ryte pastebite pabrinkus\u012f veid\u0105 ar \u017eiedas ima spausti pir\u0161t\u0105, tai gali b\u016bti susij\u0119 b\u016btent su tuo.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbus veiksnys yra ma\u017eas fizinis aktyvumas ir ilgas buvimas vienoje pad\u0117tyje. Ilgai s\u0117dint ar stovint sunkiau nuteka kraujas ir limfa, tod\u0117l skys\u010diai da\u017eniau kaupiasi blauzdose ir kulk\u0161nyse. Vaik\u0161\u010diojimas ar bent trumpi judesio intervalai veikia kaip nat\u016brali raumen\u0173 pompa ir padeda suma\u017einti polink\u012f tinti.<\/p>\n
Paradoksalu, bet patinimus gali skatinti ir per ma\u017eas skys\u010di\u0173 vartojimas. Kai organizmas gauna per ma\u017eai vandens, jis gali prad\u0117ti j\u012f taupyti, ma\u017eindamas i\u0161skyrim\u0105 per inkstus, tod\u0117l skys\u010diai audiniuose kartais kaupiasi dar lengviau. Praktikoje tai ypa\u010d pastebima kar\u0161\u010di\u0173 metu, kai prakaituojama daugiau, bet \u012fpro\u010diai gerti nesikei\u010dia.<\/p>\n
Laikini svorio \u0161uoliai ir patinimo poj\u016btis gali atsirasti ir d\u0117l angliavandeni\u0173 gausios mitybos. Gliukoz\u0117 organizme kaupiama glikogeno pavidalu, o glikogenas suri\u0161a vanden\u012f, tod\u0117l keli\u0173 dien\u0173 poky\u010diai svarstykl\u0117se neb\u016btinai rei\u0161kia riebal\u0173 prieaug\u012f. Toks efektas da\u017eniau juntamas po \u0161ven\u010di\u0173, gausi\u0173 desert\u0173, balt\u0173 milt\u0173 gamini\u0173 ar saldint\u0173 g\u0117rim\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto jei patinimai kartojasi, did\u0117ja, yra vienos kojos patinimas, atsiranda dusulys, kr\u016btin\u0117s skausmas, staigus nuovargis ar suma\u017e\u0117ja \u0161lapinimasis, tai gali b\u016bti rimtesnis signalas. Skys\u010di\u0173 kaupimasis kartais siejamas su \u0161irdies, inkst\u0173 ar kepen\u0173 ligomis, ven\u0173 nepakankamumu, skydliauk\u0117s sutrikimais, taip pat gali b\u016bti kai kuri\u0173 vaist\u0173 nepageidaujamas poveikis. Tokiais atvejais svarbiausia ne eksperimentuoti, o kreiptis \u012f gydytoj\u0105 d\u0117l \u012fvertinimo ir reikaling\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n
Diagnozuojant prie\u017east\u012f da\u017eniausiai pradedama nuo pokalbio, ap\u017ei\u016bros ir bazini\u0173 tyrim\u0173, pavyzd\u017eiui, kraujo ir \u0161lapimo. Prireikus gali b\u016bti skiriami instrumentiniai tyrimai, tokie kaip ven\u0173 echoskopija, \u0161irdies echoskopija ar inkst\u0173 echoskopija, kad b\u016bt\u0173 atmestos pavojingos b\u016bkl\u0117s. Jei nustatoma, kad patinimai labiau susij\u0119 su gyvenimo b\u016bdu, tuomet paprasti poky\u010diai, tokie kaip druskos ma\u017einimas, reguliarus jud\u0117jimas ir pakankamas skys\u010di\u0173 vartojimas, da\u017enai duoda grei\u010diausi\u0105 rezultat\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Patinimai ne visada rei\u0161kia t\u0105 pat\u012f: nuo druskos ir kar\u0161\u010dio iki \u0161irdies ar inkst\u0173 problem\u0173. Paai\u0161kiname, kada sunerimti ir k\u0105 daryti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42260,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[2062,261,8422,246,32628,403,28962],"miestas":[],"class_list":["post-42259","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-druska","tag-fizinis-aktyvumas","tag-inkstai","tag-mityba","tag-patinimai","tag-sirdies-ligos","tag-skysciu-susilaikymas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42259","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42259"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42259\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42260"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42259"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42259"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42259"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42259"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}