Did\u017eiausiam pasaulio koral\u0173 rifui Australijoje v\u0117l kyla masinio i\u0161balimo gr\u0117sm\u0117, o mokslininkai persp\u0117ja, kad \u0161\u012f kart\u0105 rizika gali b\u016bti ypa\u010d didel\u0117.<\/p>\n
Tarptautin\u0117je koral\u0173 tyr\u0117j\u0173 bendruomen\u0117je vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161iltesni\u0173 vandenyn\u0173 ir nat\u016brali\u0173 klimato svyravim\u0173 derinys sudaro s\u0105lygas pakartotiniams i\u0161balimo epizodams, po kuri\u0173 rifui atsistatyti tampa vis sunkiau.<\/p>\n
Koralai i\u0161b\u0105la tada, kai vandens temperat\u016bra i\u0161lieka ne\u012fprastai auk\u0161ta kelias savaites i\u0161 eil\u0117s. D\u0117l \u0161iluminio streso koralai i\u0161stumia j\u0173 audiniuose gyvenan\u010dius mikrodumblius, kurie suteikia spalv\u0105 ir padeda apsir\u016bpinti energija.<\/p>\n
Netek\u0119 \u0161i\u0173 simbiont\u0173 koralai praranda spalv\u0105, silpsta ir badauja. Jei vanduo atv\u0117sta pakankamai greitai, dalis kolonij\u0173 gali atsigauti, ta\u010diau da\u017eni ir u\u017esit\u0119s\u0119 kar\u0161\u010dio laikotarpiai smarkiai didina \u017e\u016bties tikimyb\u0119.<\/p>\n
Mokslininkai d\u0117mes\u012f kreipia \u012f sustipr\u0117jusias s\u0105lygas, susijusias su El Ninjo, kai centrin\u0117s ir rytin\u0117s pusiaujo Ramiojo vandenyno dalies pavir\u0161inis vanduo \u0161yla, o tai veikia v\u0117jus, sl\u0117g\u012f ir krituli\u0173 pasiskirstym\u0105 pasauliniu mastu.<\/p>\n
\u0160is rei\u0161kinys pats savaime n\u0117ra naujas, ta\u010diau jo poveikis rifams \u0161iandien juntamas kitame fone: pasaulin\u0117 vandenyn\u0173 \u0161iluma yra auk\u0161tesn\u0117, tod\u0117l net ir trumpesni \u0161ilumos pikai gali tapti kritiniai jautrioms ekosistemoms.<\/p>\n
\u201eLabai tik\u0117tina, kad pamatysime labai stipr\u0173 ir pla\u010diai paplitus\u012f masin\u012f Did\u017eiojo barjerinio rifo i\u0161balim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 D\u017eeimso Kuko universiteto Kvinslande j\u016br\u0173 apsaugos specialistas profesorius Morganas Prat\u010detas.<\/p>\n
Pastaraisiais metais rifas jau patyr\u0117 kelias masinio i\u0161balimo bangas, kurios paveik\u0117 koral\u0173 dang\u0105 skirtinguose regionuose. Kuo da\u017eniau kartojasi tokie \u012fvykiai, tuo ma\u017eiau laiko lieka atsik\u016brimui, o tai rei\u0161kia ma\u017eesn\u012f atsparum\u0105 kitoms gr\u0117sm\u0117ms.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad net jei dalis koral\u0173 i\u0161gyvena, pakinta visos ekosistemos funkcionavimas: ma\u017e\u0117ja buveini\u0173 \u017euvims ir bestuburiams, kei\u010diasi mitybin\u0117s grandin\u0117s, did\u0117ja pa\u017eeid\u017eiamumas ligoms.<\/p>\n
I\u0161balimas laikomas vienu pavojingiausi\u0173 signal\u0173, ta\u010diau jis n\u0117ra vienintel\u0117 problema. Rifo b\u016bkl\u0119 blogina ir ekstremal\u016bs orai, stiprios audros bei ciklonai, kurie fizi\u0161kai ardo koral\u0173 strukt\u016bras.<\/p>\n
Papildom\u0105 spaudim\u0105 sukuria nuo pakran\u010di\u0173 \u012f j\u016br\u0105 patenkantis u\u017eter\u0161tumas ir nuos\u0117dos, ypa\u010d po intensyvi\u0173 li\u016b\u010di\u0173, taip pat pakran\u010di\u0173 pl\u0117tra, kei\u010dianti nat\u016bralius vandens srautus ir ekosistem\u0173 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n
Rifui kenkia ir j\u016br\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s, vadinamos er\u0161k\u0117\u010diuotais vainikais, kuri\u0173 populiacij\u0173 suaktyv\u0117jimas kai kuriose vietov\u0117se lemia spart\u0173 koral\u0173 nykim\u0105. Dar viena ilgalaik\u0117 problema yra vandenyno r\u016bg\u0161t\u0117jimas, kai j\u016bra sugeria daugiau anglies dioksido, o tai apsunkina koral\u0173 kalkini\u0173 skelet\u0173 formavim\u0105si.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ios gr\u0117sm\u0117s da\u017enai veikia vienu metu, tod\u0117l net ir nedidelis papildomas temperat\u016brinis stresas gali tapti lemiamu veiksniu silpnesn\u0117se rifo dalyse.<\/p>\n
Didysis barjerinis rifas driekiasi apie 2 300 kilometr\u0173 palei \u0161iaur\u0117s rytin\u0119 Australijos pakrant\u0119 ir laikomas did\u017eiausia gyv\u0105ja strukt\u016bra \u017dem\u0117je. Tai viena svarbiausi\u0173 \u0161alies gamtos vertybi\u0173 ir turizmo traukos viet\u0173, taip pat mil\u017eini\u0161ka biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s sistema.<\/p>\n
Mokslininkai akcentuoja, kad rifo ateitis priklauso ne nuo vieno sezono: lemiami bus keli artimiausi metai, per kuriuos matysis, ar pavyks i\u0161vengti da\u017en\u0173, vienas kit\u0105 sekan\u010di\u0173 \u0161ilumini\u0173 epizod\u0173 ir suma\u017einti bendr\u0105 ekosistemos apkrov\u0105.<\/p>\n
Platesniame kontekste Did\u017eiojo barjerinio rifo situacija laikoma ai\u0161kiu \u017eenklu, kad vandenyn\u0173 \u0161ilimas darosi vis labiau ap\u010diuopiamas. Tyr\u0117jai primena, kad vandenynas sugeria did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f perteklin\u0117s \u0161ilumos, susijusios su \u017emogaus sukelta klimato kaita, ta\u010diau \u0161is \u201eamortizatorius\u201c turi ribas.<\/p>\n
Kai j\u016bros \u0161yla da\u017eniau ir ilgiau, daug\u0117ja j\u016brini\u0173 kar\u0161\u010dio bang\u0173, o tai didina rizik\u0105 ne tik koralams, bet ir kitoms pakran\u010di\u0173 bei atviro vandenyno ekosistemoms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Did\u017eiausiam pasaulio koral\u0173 rifui v\u0117l gresia masinis i\u0161balimas: mokslininkai ai\u0161kina, kaip \u0161iltesni vandenynai ir El Ninjo didina rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[32637,101,4652,673,32638,32639,32640],"miestas":[],"class_list":["post-42265","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-didysis-barjerinis-rifas","tag-ekologija","tag-el-ninjo","tag-klimato-kaita","tag-koralai","tag-koralu-isbalimas","tag-vandenynu-silimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42265","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42265"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42265\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42265"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42265"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42265"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42265"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}