Nepastebimas mi\u0161ko paklot\u0117s augalas \u2013 samanos \u2013 mokslininkams pateik\u0117 netik\u0117t\u0105 m\u012fsl\u0119: laboratorijoje u\u017efiksuoti j\u0173 elektriniai signalai pasirod\u0117 esantys ne atsitiktinis triuk\u0161mas, o pasikartojantys impulsai ir l\u0117tos bangos. Tyrim\u0105 atlik\u0119s Vakar\u0173 Anglijos universiteto Bristolio profesorius Andrew Adamatzky teigia, kad kai kurie d\u0117sningumai primena tai, kaip signalai sklinda neuron\u0173 tinkluose.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale Royal Society Open Science. Jame analizuota saman\u0173 r\u016b\u0161is Brachythecium rutabulum, da\u017enai sudaranti \u017ealias pagalv\u0117les mi\u0161kuose, ant med\u017ei\u0173 kamien\u0173 ir dr\u0117gn\u0173 pavir\u0161i\u0173. Svarbu pabr\u0117\u017eti: tai nerei\u0161kia, kad samanos turi smegenis ar geba m\u0105styti, ta\u010diau rodo sud\u0117tingesn\u0119 j\u0173 vidin\u0119 signal\u0173 dinamik\u0105, nei \u012fprastai tik\u0117tasi.<\/p>\n
Eksperimento metu \u012f saman\u0173 m\u0117ginius buvo \u012fterpti elektrodai, o \u012ftampos poky\u010diai registruoti kelias dienas. U\u017efiksuoti reguliar\u016bs impulsai ir l\u0117tos, per audinius plintan\u010dios bangos, leidusios \u012ftarti, kad signalai gali b\u016bti koordinuoti visos kerp\u0117s ar kupsto mastu, o ne atsirandantys pavieni\u0173 l\u0105steli\u0173 lygiu.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 ne vien pats elektrinis aktyvumas, bet ir jo strukt\u016bra. Tyrime apra\u0161oma, kad signalai pasirei\u0161k\u0117 skirtingomis laiko skal\u0117mis, o j\u0173 pasikartojimas kai kuriais aspektais primin\u0117 d\u0117sningumus, matomus biologin\u0117se tinklin\u0117se sistemose, \u012fskaitant nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 aktyvum\u0105.<\/p>\n
Augalai neturi neuron\u0173 ir neturi gyv\u016bnams b\u016bdingos nerv\u0173 sistemos, tod\u0117l j\u0173 signalai kyla ir sklinda kitais mechanizmais. Augaluose elektriniai impulsai da\u017enai siejami su jon\u0173 srautais l\u0105steli\u0173 membranose, vandens balanso poky\u010diais ir biochemini\u0173 reakcij\u0173 grandin\u0117mis, kurios padeda koordinuoti atsak\u0105 \u012f aplink\u0105.<\/p>\n
Elektriniai signalai augaluose n\u0117ra naujiena: mokslin\u0117je literat\u016broje seniai apra\u0161oma, kad jie gali b\u016bti susij\u0119 su reakcija \u012f pa\u017eeidim\u0105, kenk\u0117j\u0173 poveik\u012f, temperat\u016bros svyravimus ar dr\u0117gm\u0117s stygi\u0173. Ta\u010diau saman\u0173 atveju tyr\u0117jai akcentuoja mast\u0105 ir d\u0117sningum\u0173 sud\u0117tingum\u0105, nes signalai gali apimti vis\u0105 kupst\u0105 kaip vien\u0105 funkcin\u0119 sistem\u0105.<\/p>\n
Andrew Adamatzky si\u016blo interpretacij\u0105, kad saman\u0173 kupstas tam tikra prasme gali veikti kaip i\u0161sklaidyta, labai l\u0117ta informacijos apykaitos sistema. Tokia id\u0117ja artima biokompiutingo kryp\u010diai, kur ie\u0161koma, kaip biologiniai dariniai gali \u012fkv\u0117pti naujus, netradicinius skai\u010diavimo ir signal\u0173 apdorojimo modelius.<\/p>\n
Pastaraisiais metais vis daugiau d\u0117mesio sulaukia vadinamasis netradicinis skai\u010diavimas, kai informacijos apdorojimo analog\u0173 ie\u0161koma ne tik silicio lustuose, bet ir gyvuose ar gyvyb\u0119 imituojan\u010diuose tinkluose. Vis d\u0117lto kol kas tai pirmiausia fundamentinis mokslas: tyrimas praple\u010dia supratim\u0105 apie tai, kaip net paprasti, nerv\u0173 sistemos neturintys organizmai gali koordinuoti procesus per elektrini\u0173 signal\u0173 dinamik\u0105.<\/p>\n
\u201eTai n\u0117ra \u012frodymas, kad samanos turi smegenis, ta\u010diau tai rodo, jog j\u0173 elektrinis aktyvumas gali b\u016bti daugiasluoksnis ir d\u0117sningas\u201c, \u2013 sak\u0117 Andrew Adamatzky.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Laboratorijoje u\u017efiksuoti saman\u0173 elektriniai impulsai ir bangos primin\u0117 neuron\u0173 tinkl\u0173 d\u0117sningumus, nors augalai neturi nerv\u0173 sistemos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42362,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[32719,32716,32718,32717,32720,6873],"miestas":[],"class_list":["post-42361","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-andrew-adamatzky","tag-augalai","tag-biokompiutingas","tag-elektriniai-signalai","tag-royal-society-open-science","tag-samanos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42361","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42361"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42361\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42362"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42361"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42361"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42361"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42361"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}