Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad ant ilgai stovin\u010di\u0173 laiv\u0173 korpus\u0173 susikaupusios organizm\u0173 kolonijos gali b\u016bti perne\u0161tos \u012f naujus uostus.<\/p>\n
U\u017esit\u0119susi Ormuzo s\u0105siaurio blokada Persijos \u012flankoje suk\u0117l\u0117 ne tik prekybos ir energetikos trikd\u017eius, bet ir netik\u0117t\u0105 aplinkosaugin\u0119 rizik\u0105. Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad t\u016bkstan\u010diai m\u0117nesiais inkaruojan\u010di\u0173 komercini\u0173 laiv\u0173 gali tapti invazini\u0173 j\u016br\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitimo tramplinu, kai laivyba bus atnaujinta.<\/p>\n
Ekspert\u0173 vertinimu, Persijos \u012flankoje \u0161iuo metu yra \u012fstrig\u0119 apie 1 500 laiv\u0173, dar keli \u0161imtai laukia gretimame Omano \u012flankos regione. Ilgas stov\u0117jimas vienoje vietoje sudaro s\u0105lygas ant laiv\u0173 korpus\u0173 ir sraigt\u0173 spar\u010diai kauptis j\u016briniams organizmams, kurie v\u0117liau gali b\u016bti \u201ei\u0161ve\u017eti\u201c \u012f kitus pasaulio uostus.<\/p>\n
Kas yra bioapaugimas ir kod\u0117l jis pavojingas?<\/p>\n
\u0160is rei\u0161kinys laivybos sektoriuje vadinamas bioapaugimu, kai ant po vandeniu esan\u010di\u0173 pavir\u0161i\u0173 pradeda augti mikroorganizm\u0173 sluoksnis, o v\u0117liau \u012fsitvirtina dumbliai, v\u0117\u017eiagyviai, midijos ir kiti bestuburiai. Laivui pajud\u0117jus, dalis \u0161i\u0173 organizm\u0173 gali i\u0161likti gyvi, o atplauk\u0119 \u012f nauj\u0105 viet\u0105 jie gali patekti \u012f svetim\u0105 ekosistem\u0105.<\/p>\n
Invazin\u0117s r\u016b\u0161ys j\u016brose ir pakrant\u0117se neretai sukelia grandinin\u012f efekt\u0105: jos i\u0161stumia vietines r\u016b\u0161is, kei\u010dia buveines, daro \u012ftak\u0105 \u017evejybai, akvakult\u016brai ir uost\u0173 infrastrukt\u016brai. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u012fsitvirtinusias invazines r\u016b\u0161is i\u0161naikinti labai sunku, o kartais prakti\u0161kai ne\u012fmanoma.<\/p>\n
K\u0105 rodo naujas tyrimas?<\/p>\n
Naujame tyrime akcentuojama, kad \u0161iltesni\u0173 vanden\u0173 organizmai, susiformav\u0119 Persijos \u012flankos s\u0105lygomis, gali b\u016bti perne\u0161ti \u012f kitus regionus, jei laivai vienu metu masi\u0161kai atnaujins keliones. Tokia \u201ebiologin\u0117 banga\u201c ypa\u010d tik\u0117tina, kai prekyba atsigauna staigiai, o laivai skuba kompensuoti prastovas.<\/p>\n
\u201eT\u016bkstan\u010diai komercini\u0173 laiv\u0173, m\u0117nesius stov\u0117jusi\u0173 Persijos \u012flankoje po Ormuzo s\u0105siaurio u\u017edarymo, gali nevalingai paskatinti itin didelio masto invazini\u0173 j\u016br\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitim\u0105\u201c, \u2013 teigiama tyr\u0117j\u0173 i\u0161vadose.<\/p>\n
Biologai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad trikd\u017eiai laivyboje sukuria \u201enematom\u0105\u201c rizik\u0105: \u012fprastai laivai reguliariai juda ir da\u017eniau patenka \u012f prie\u017ei\u016bros ciklus, o ilgos prastovos leid\u017eia organizmams suformuoti tankias kolonijas.<\/p>\n
Valymas uostuose ir augan\u010dios i\u0161laidos<\/p>\n
Reaguodami \u012f rizik\u0105, kai kurie Persijos \u012flankos uostai samdo narus ir technines komandas laiv\u0173 korpusams bei sraigtams valyti dar prie\u0161 i\u0161plaukim\u0105. Tai daroma siekiant suma\u017einti tikimyb\u0119, kad laivai i\u0161gabens prilipusias r\u016b\u0161is \u012f kitus regionus.<\/p>\n
\u012evardijama, kad vieno laivo valymo kaina gali reik\u0161mingai kilti d\u0117l didelio u\u017esakym\u0173 skai\u010diaus ir skubos, o bendros operatori\u0173 i\u0161laidos auga kartu su draudimo bei logistikos rizikomis. Rinkos dalyviai pabr\u0117\u017eia, kad tokie sutrikimai turi ne tik ekonomini\u0173, bet ir ilgalaiki\u0173 aplinkosaugini\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n
Ormuzo s\u0105siauris laikomas vienu svarbiausi\u0173 pasaulio j\u016brini\u0173 \u201ebutelio kakleli\u0173\u201c, per kur\u012f \u012fprastai juda didel\u0117 dalis energetini\u0173 krovini\u0173. Tod\u0117l bet koks ilgalaikis eismo sustabdymas \u010dia tampa ne vien regioniniu, bet ir globaliu i\u0161\u0161\u016bkiu, o ekologin\u0117 rizika \u0161\u012f kart\u0105 atsiduria greta saugumo ir ekonomikos klausim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ormuzo s\u0105siaurio blokadai u\u017esit\u0119sus, apie 1 500 laiv\u0173 Persijos \u012flankoje gali tapti invazini\u0173 j\u016br\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitimo \u0161altiniu, persp\u0117ja mokslininkai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[32756,101,32757,3686,4077,1401,2231],"miestas":[],"class_list":["post-42432","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-bioapaugimas","tag-ekologija","tag-ekologine-rizika","tag-invazines-rusys","tag-laivyba","tag-ormuzo-sasiauris","tag-persijos-ilanka"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42432","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42432"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42432\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42432"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42432"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42432"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42432"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}