\u0160irdis n\u0117ra vien tik raumuo, kuris plaka \u201epats savaime\u201c \u2013 jos ritm\u0105 nuolat koreguoja autonomin\u0117 nerv\u0173 sistema, galinti \u0161irdies darb\u0105 greitinti arba l\u0117tinti. B\u016btent \u0161ios nervin\u0117s kontrol\u0117s poky\u010dius, susijusius su fiziniu aktyvumu, analizavo Bristolio universiteto mokslininkai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai siek\u0117 i\u0161siai\u0161kinti, ar reguliarus aerobinis kr\u016bvis veikia ne tik pa\u010di\u0105 \u0161ird\u012f, bet ir nervines strukt\u016bras, kurios perduoda \u0161ird\u017eiai su\u017eadinimo signalus. Iki \u0161iol da\u017eniausiai buvo akcentuojama, kad sportas stiprina \u0161irdies raumen\u012f ir gerina kraujagysli\u0173 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
Tyrimas atliktas su laboratoriniais gyv\u016bnais, kurie de\u0161imt savai\u010di\u0173 buvo treniruojami aerobiniu re\u017eimu. Po to mokslininkai taik\u0117 trima\u010dio vaizdinimo metodus ir i\u0161samiai \u012fvertino \u017evaig\u017edinius mazgus \u2013 nedideles nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 sankaupas kaklo apa\u010dioje ir vir\u0161utin\u0117je kr\u016btin\u0117s dalyje.<\/p>\n
\u0160ie mazgai yra svarbi simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos dalis ir dalyvauja reguliuojant \u0161irdies darb\u0105, ypa\u010d situacijose, kai organizmui reikia greitesnio atsako \u012f stres\u0105 ar fizin\u012f kr\u016bv\u012f. Tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad reguliari treniruot\u0117 pakeit\u0117 \u0161i\u0173 nervini\u0173 strukt\u016br\u0173 sandar\u0105.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117 ai\u0161ki\u0105 kair\u0117s ir de\u0161in\u0117s pus\u0117s skirt\u012f. Treniruotiems gyv\u016bnams de\u0161in\u0117je pus\u0117je neuron\u0173 buvo ma\u017edaug keturis kartus daugiau nei kair\u0117je, o netreniruot\u0173 gyv\u016bn\u0173 grup\u0117je tokios disproporcijos nepasteb\u0117ta.<\/p>\n
Tuo pat metu kair\u0117je pus\u0117je nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s beveik padvigub\u0117jo, kai de\u0161in\u0117je pus\u0117je j\u0173 dydis kiek suma\u017e\u0117jo. Tai rei\u0161kia, kad reguliarus fizinis kr\u016bvis gali permodeliuoti nerv\u0173 tinkl\u0105, valdant\u012f \u0161irdies darb\u0105, ir tai daro nevienodai skirtingose k\u016bno pus\u0117se.<\/p>\n
Tyr\u0117jai \u0161\u012f mechanizm\u0105 lygina su reguliatoriumi, kuris ne tiesiog \u012fjungia ar i\u0161jungia \u0161irdies \u201egali\u0105\u201c, o leid\u017eia itin tiksliai dozuoti atsak\u0105 pagal situacij\u0105. Tokia adaptacija teori\u0161kai gali pad\u0117ti efektyviau prisitaikyti prie kr\u016bvio, poilsio ar streso.<\/p>\n
\u0160irdies ritmo sutrikimai ar takotsubo sindromas siejami su per didele simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos \u012ftaka. Klinikin\u0117je praktikoje kai kuriais atvejais jau taikomos proced\u016bros, kuriomis siekiama suma\u017einti \u017evaig\u017edini\u0173 mazg\u0173 perduodam\u0105 pernelyg stipr\u0173 su\u017eadinim\u0105.<\/p>\n
Nauji duomenys leid\u017eia kelti prielaid\u0105, kad ateityje tokios intervencijos gal\u0117t\u0173 b\u016bti dar tikslesn\u0117s, jei pasitvirtint\u0173, kad kair\u0117 ir de\u0161in\u0117 pus\u0117 atlieka skirtingas funkcijas \u0161irdies reguliavime. Vis d\u0117lto patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai \u2013 gyv\u016bn\u0173 modelio rezultatai, tod\u0117l tiesiogiai j\u0173 perkelti \u017emon\u0117ms kol kas negalima.<\/p>\n
Kitas \u017eingsnis \u2013 patikrinti, kaip anatominiai poky\u010diai atsispindi realioje \u0161irdies funkcijoje ramyb\u0117s b\u016bsenoje ir kr\u016bvio metu, taip pat ie\u0161koti analogi\u0161k\u0173 mechanizm\u0173 didesniems gyv\u016bnams ir galiausiai \u017emon\u0117ms, naudojant neinvazinius tyrimo metodus.<\/p>\n
Nors \u0161is darbas nekei\u010dia bendr\u0173 fizinio aktyvumo rekomendacij\u0173, jis prideda nauj\u0105 paai\u0161kinim\u0105, kod\u0117l reguliarus jud\u0117jimas siejamas su geresne \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkle. Sportas gali ne tik stiprinti \u201evarikl\u012f\u201c, bet ir tobulinti jo nervin\u012f valdym\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad reguliarus aerobinis sportas gali keisti nerv\u0173 mazgus, valdan\u010dius \u0161irdies ritm\u0105, o poky\u010diai skiriasi kair\u0117je ir de\u0161in\u0117je pus\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42451,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[32777,7224,9446,11751,32776,32778],"miestas":[],"class_list":["post-42450","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-aerobinis-sportas","tag-autonomine-nervu-sistema","tag-nervu-sistema","tag-sirdies-ritmas","tag-sirdis","tag-takotsubo-sindromas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42450","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42450"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42450\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42451"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42450"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42450"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42450"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42450"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}