{"id":42485,"date":"2026-07-25T18:25:58","date_gmt":"2026-07-25T18:25:58","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/25\/atakamos-dykumoje-aptiko-stulbinamai-grynus-kristalus-jie-gali-tapti-kvantiniu-kompiuteriu-siliciu\/"},"modified":"2026-07-25T18:25:58","modified_gmt":"2026-07-25T18:25:58","slug":"atakamos-dykumoje-aptiko-stulbinamai-grynus-kristalus-jie-gali-tapti-kvantiniu-kompiuteriu-siliciu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/25\/atakamos-dykumoje-aptiko-stulbinamai-grynus-kristalus-jie-gali-tapti-kvantiniu-kompiuteriu-siliciu\/","title":{"rendered":"Atakamos dykumoje aptiko stulbinamai grynus kristalus: jie gali tapti kvantini\u0173 kompiuteri\u0173 siliciu"},"content":{"rendered":"

Netik\u0117tas radinys kasyklos atliekose<\/h2>\n

\u010cil\u0117s Atakamos dykumoje, apleistos San Francisco kasyklos atliek\u0173 kr\u016bvose netoli Sierra Gorda, mokslininkai aptiko nat\u016braliai susiformavusi\u0173 herbertsmito kristal\u0173, kuri\u0173 grynumas pranoksta laboratorijoje u\u017eaugintas med\u017eiagas. Radin\u012f apra\u0161\u0117 Stenfordo universitete dirb\u0119s fizikas Aaronas Breidenbachas, bendradarbiav\u0119s su \u010cil\u0117s tyr\u0117jais i\u0161 Universidad de Chile ir Universidad Cat\u00f3lica del Norte.<\/p>\n

Pasak autoriaus, per kelias paie\u0161kas pavyko surinkti bent apie 100 gram\u0173 \u017eali\u0173, \u0161e\u0161iakamp\u0117s formos kristal\u0173. Tai ma\u017eiausiai de\u0161imt kart\u0173 daugiau, nei jam buvo pavyk\u0119 u\u017eauginti laboratorijoje per \u0161e\u0161erius metus bandym\u0173.<\/p>\n

Kod\u0117l \u0161ie kristalai taip svarb\u016bs?<\/h2>\n

Herbertsmitas laikomas vienu perspektyviausi\u0173 kandidat\u0173 vadinamajai kvantinei sukinio skys\u010dio b\u016bsenai tirti. Tai egzoti\u0161ka med\u017eiagos b\u016bsena, kai elektron\u0173 sukiniai i\u0161lieka stipriai susieti tarpusavyje net labai \u017eemoje temperat\u016broje, ta\u010diau nesusiformuoja \u012fprasta magnetin\u0117 tvarka.<\/p>\n

Tokia fizika domina kvantini\u0173 technologij\u0173 k\u016br\u0117jus, nes gerai kontroliuojami kvantiniai laisv\u0117s laipsniai gali pad\u0117ti kurti stabilesnius ir geriau skaitomus kvantinius elementus. D\u0117l to herbertsmitas kartais vaizd\u017eiai lyginamas su potencialiu pagrindu, ant kurio b\u016bt\u0173 galima statyti ateities kvantinius \u012frenginius.<\/p>\n

Grynumas, kurio tr\u016bksta laboratorijoms<\/h2>\n

Kristalai identifikuoti rentgeno spinduli\u0173 difrakcijos metodu, o m\u0117giniuose be herbertsmito aptikta ir kit\u0173 gimining\u0173 mineral\u0173 priemai\u0161\u0173, tarp j\u0173 atacamito bei cinko paratakamit\u0173. Esminis skirtumas tas, kad nat\u016braliuose kristaluose vario ir cinko santykis, remiantis anks\u010diau i\u0161 tos pa\u010dios kasyklos tirt\u0173 m\u0117gini\u0173 duomenimis, yra artimesnis idealiai herbertsmitui b\u016bdingai sud\u0117\u010diai nei daugelyje laboratorini\u0173 sintetini\u0173 kristal\u0173.<\/p>\n

Praktikoje tai rei\u0161kia ma\u017eiau strukt\u016brini\u0173 defekt\u0173, kurie laboratorijoje da\u017enai atsiranda d\u0117l nepageidaujamo vario \u201e\u012fsiterpimo\u201c \u012f sluoksnius, trikdan\u010dius dvimat\u012f magnetizm\u0105. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad toks grynumas gali pad\u0117ti ai\u0161kiau atskirti tikr\u0105 kvantin\u012f signal\u0105 nuo triuk\u0161mo, kuris prastesniuose kristaluose kartais nustelbia norim\u0105 efekt\u0105.<\/p>\n

\u201eNat\u016brali\u0173 m\u0117gini\u0173 \u0161vara gali b\u016bti raktas, leid\u017eiantis daug tiksliau pamatyti, kas i\u0161 ties\u0173 vyksta kagom\u0117s gardel\u0117s magnetizme\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Breidenbachas, apibendrindamas, kod\u0117l \u0161ie kristalai gali tapti l\u016b\u017eiu tyrimuose.<\/p>\n

K\u0105 tai gali pakeisti kvantini\u0173 technologij\u0173 lenktyn\u0117se?<\/h2>\n

Laboratorin\u0117 herbertsmito auginimo eiga yra ilga ir brangi: vienam gramui gali prireikti savai\u010di\u0173 pasirengimo, o pats kristal\u0173 augimas gali trukti apie devynis m\u0117nesius. Be to, procesas da\u017enai n\u0117ra efektyvus, tod\u0117l dideli\u0173, vienaly\u010di\u0173 kristal\u0173 gauti sud\u0117tinga net pa\u017eangiuose universitet\u0173 centruose.<\/p>\n

Nat\u016bral\u016bs Atakamos kristalai, kaip teigiama, gali siekti iki ma\u017edaug 20 x 10 milimetr\u0173, o tai svarbu bandant kurti kontaktus su metalais ar puslaidininkiais, reikalingus kvantini\u0173 b\u016bsen\u0173 nuskaitymui ir valdymui. Jei tokie kristalai bus prieinami tyrimams stabiliai ir pakankamais kiekiais, tai gali paspartinti eksperimentus, kurie \u0161iandien stringa d\u0117l med\u017eiag\u0173 tr\u016bkumo ir nepakankamos kokyb\u0117s.<\/p>\n

\u201eJei \u0161i\u0105 med\u017eiag\u0105 pavykt\u0173 gauti \u0161variai ir pakankamai, ji gal\u0117t\u0173 tapti kvantini\u0173 kompiuteri\u0173 silicis\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117jas, ai\u0161kindamas metafor\u0105, kuri\u0105 m\u0117gsta naudoti kalb\u0117damas apie herbertsmito potencial\u0105.<\/p>\n

Ir dar viena istorijos pus\u0117<\/h2>\n

Kartu mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad radinys kelia ir aplinkosaugini\u0173 klausim\u0173. A. Breidenbachas u\u017esimena, jog dalis unikali\u0173 mineralini\u0173 darini\u0173 Atakamoje gali b\u016bti naikinami vykdant kasybos darbus, tod\u0117l ateityje gali prireikti ai\u0161kesni\u0173 taisykli\u0173, kaip suderinti pramon\u0119 ir mokslui svarbi\u0173 geologini\u0173 objekt\u0173 apsaug\u0105.<\/p>\n

Artimiausi \u017eingsniai, tik\u0117tina, bus i\u0161samesn\u0117 kristal\u0173 kilm\u0117s, j\u0173 susidarymo s\u0105lyg\u0173 ir pakartojamumo analiz\u0117, taip pat nepriklausom\u0173 laboratorij\u0173 matavimai. Nuo j\u0173 priklausys, ar Atakamos radinys taps vienkartine sensacija, ar realiu impulsu kvantini\u0173 med\u017eiag\u0173 tyrimams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Atakamos dykumoje rasti itin gryni herbertsmito kristalai gali pad\u0117ti prover\u017eiui kvantini\u0173 med\u017eiag\u0173 tyrimuose ir paspartinti kvantini\u0173 kompiuteri\u0173 k\u016brim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42486,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[24833,9531,32812,4570,6621,17919],"miestas":[],"class_list":["post-42485","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-atakamos-dykuma","tag-cile","tag-herbertsmitas","tag-kvantine-fizika","tag-kvantiniai-kompiuteriai","tag-stanfordo-universitetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42485","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42485"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42485\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42486"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42485"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42485"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42485"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42485"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}