Jungtin\u0117se Valstijose nagrin\u0117jama byla prie\u0161 \u201eMeta\u201c atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f vis da\u017eniau keliam\u0105 klausim\u0105: ar darbuotojai gali b\u016bti atleid\u017eiami remiantis DI generuojamais vertinimais, o ne tiesioginiu vadov\u0173 sprendimu. Ie\u0161kin\u012f pateik\u0119 buv\u0119 darbuotojai tvirtina, kad atranka \u012f atleid\u017eiam\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 gal\u0117jo b\u016bti paremta automatizuotais rodikliais, kuri\u0173 jie patys nemat\u0117 ir negal\u0117jo gin\u010dyti.<\/p>\n
Teismo dokumentuose akcentuojama pagrindin\u0117 problema, su kuria susiduria tokiose bylose dalyvaujantys \u017emon\u0117s: darbuotojai paprastai neturi prieigos prie vidini\u0173 modeli\u0173, kriterij\u0173 ar duomen\u0173, pagal kuriuos darbdavys vertina na\u0161um\u0105. Net jei \u012fmon\u0117je naudojami automatizuoti sprendim\u0173 palaikymo \u012frankiai, j\u0173 \u012ftaka galutiniam sprendimui da\u017enai lieka neap\u010diuopiama, o \u012frodymai b\u016bna \u012fmon\u0117s rankose.<\/p>\n
\u201eJie nebuvo patalpose, kuriose tai vyko\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo teis\u0117jas Williamas Orrickas, vertindamas pra\u0161ym\u0105 laikinai sustabdyti 26 \u017emoni\u0173 atleidim\u0173 u\u017ebaigim\u0105.<\/p>\n
Bylos esm\u0117 siejama su \u012ftarimais, kad darbuotojai gal\u0117jo b\u016bti atrenkami d\u0117l sveikatos b\u016bkl\u0117s, negalios ar naudojimosi sveikatos ir \u0161eimos atostogomis, nes tokie laikotarpiai kei\u010dia veiklos rodiklius. Ie\u0161kovai teigia, kad vertinimui gal\u0117jo b\u016bti pasitelkti na\u0161umo steb\u0117senos \u012frankiai, komunikacijos ir dokument\u0173 analiz\u0117, taip pat su DI \u012franki\u0173 naudojimu susij\u0119 matavimai.<\/p>\n
\u201eMeta\u201c teismo dokumentuose \u0161iuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad sprendimus d\u0117l \u0161iemet paskelbt\u0173 beveik 8 000 atleidim\u0173 pri\u0117m\u0117 \u017emon\u0117s, o DI nebuvo naudojamas kaip atleidimo pagrindas. Teis\u0117jas nurod\u0117, kad kol kas privalo remtis \u012fmon\u0117s pozicija, jei ie\u0161kovai nepateikia konkre\u010di\u0173 prie\u0161ing\u0173 \u012frodym\u0173.<\/p>\n
Svarbi \u0161ios istorijos dalis yra tai, kad didel\u0117 dalis JAV darbuotoj\u0173 yra saistomi arbitra\u017eo susitarim\u0173, kurie nukreipia gin\u010dus i\u0161 vie\u0161o teismo proceso \u012f privat\u0173 nagrin\u0117jim\u0105. Tai paprastai suma\u017eina galimybes vie\u0161ai i\u0161reikalauti dokumentus, apsunkina kolektyvinius ie\u0161kinius ir riboja precedentin\u0119 toki\u0173 byl\u0173 reik\u0161m\u0119, tod\u0117l apie DI naudojim\u0105 darbo sprendimuose vie\u0161umoje girdima gerokai re\u010diau, nei prognozuota.<\/p>\n
Teismas kol kas atsisak\u0117 taikyti laikin\u0105sias apsaugos priemones, ta\u010diau toliau vertins galimyb\u0119 priimti sprendim\u0105, kuris laikinai gr\u0105\u017eint\u0173 darbuotojus \u012f pareigas iki arbitra\u017eo pabaigos. Byloje numatytas tolesnis pos\u0117dis 2026 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 24 dien\u0105, o teis\u0117jas leido suprasti, kad pozicija gali keistis, jei bus pateikta daugiau duomen\u0173 apie tai, ar ir kaip DI gal\u0117jo b\u016bti panaudotas netinkamai.<\/p>\n
\u0160i byla i\u0161ry\u0161kina platesn\u0119 tendencij\u0105: \u012fmon\u0117s vis da\u017eniau naudoja automatizuotas sistemas na\u0161umui matuoti, tikslams sekti ir sprendimams pagr\u012fsti, ta\u010diau darbuotojams neretai tr\u016bksta skaidrumo. Europoje tokios praktikos vis da\u017eniau vertinamos per duomen\u0173 apsaugos, nediskriminavimo ir automatizuoto sprendim\u0173 pri\u0117mimo prizm\u0119, o JAV gin\u010dus da\u017enai lemia sutartin\u0117s arbitra\u017eo s\u0105lygos ir prieigos prie \u012frodym\u0173 klausimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Byla prie\u0161 \u201eMeta\u201c kelia klausim\u0105, ar atleidimus gal\u0117jo lemti DI rodikliai, ta\u010diau darbuotojams tr\u016bksta prieigos prie vidini\u0173 duomen\u0173 ir \u012frodym\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42604,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[17140,2161,102,3736,8787,3663,447],"miestas":[],"class_list":["post-42603","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-arbitrazas","tag-darbo-teise","tag-dirbtinis-intelektas","tag-diskriminacija","tag-jav-teismai","tag-markas-zuckerbergas","tag-meta"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42603","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42603"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42603\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42604"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42603"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42603"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42603"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42603"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}