Mokslininkai pastebi netik\u0117t\u0105 rei\u0161kin\u012f po Havaj\u0173 salynu: giliai \u017dem\u0117s mantijoje esantis kar\u0161tos med\u017eiagos srautas per pastaruosius de\u0161imtis milijon\u0173 met\u0173, pana\u0161u, tapo kar\u0161tesnis. Nauja analiz\u0117 rodo, kad per ma\u017edaug 47 milijonus met\u0173 \u0161io mantijos pluo\u0161to temperat\u016bra gal\u0117jo padid\u0117ti iki ma\u017edaug 250 laipsni\u0173 Celsijaus.<\/p>\n
\u0160is rezultatas kelia klausim\u0173 d\u0117l ilgai vyravusios prielaidos, kad Havaj\u0173 \u201ehotspotas\u201c laikui b\u0117gant tur\u0117jo silpti. Havajai laikomi klasikiniu pavyzd\u017eiu, kaip vir\u0161 beveik stacionaraus \u0161ilumos \u0161altinio formuojasi vulkan\u0173 grandin\u0117, kai Ramiojo vandenyno plok\u0161t\u0117 juda \u012f \u0161iaur\u0117s vakarus.<\/p>\n
Per milijonus met\u0173 taip susiformavo apie 3 500 kilometr\u0173 ilgio grandin\u0117, apimanti de\u0161imtis vulkan\u0173 nuo seniausi\u0173 povandenini\u0173 kaln\u0173 iki dabartini\u0173 Havaj\u0173 sal\u0173. Toki\u0105 sek\u0105 paprastai ai\u0161kina mantijos pluo\u0161tas, kuris i\u0161 dideli\u0173 gyli\u0173 atne\u0161a kar\u0161t\u0105 med\u017eiag\u0105, maitinan\u010di\u0105 magmos susidarym\u0105.<\/p>\n
Nauji duomenys rodo prie\u0161ing\u0105 krypt\u012f: vietoje laipsni\u0161ko v\u0117simo fiksuojamas kaitimas. Tai svarbu ne tik Havajams, bet ir bendrai tam, kaip mokslas supranta vulkanini\u0173 sal\u0173 kilm\u0119 ir procesus \u017dem\u0117s gelm\u0117se.<\/p>\n
Tyr\u0117jai analizavo olivino turin\u010di\u0173 bazalt\u0173 m\u0117ginius i\u0161 16 Havaj\u0173 vulkan\u0173. \u0160i\u0173 uolien\u0173 chemin\u0117 sud\u0117tis padeda atkurti, kokiomis s\u0105lygomis ir kokioje temperat\u016broje giliai mantijoje formavosi pirmin\u0117 magma.<\/p>\n
Tuomet geocheminiai duomenys buvo sugretinti su naujesniais vandenyno dugno \u017eem\u0117lapiais, leidusiais tiksliau \u012fvertinti atskir\u0173 vulkan\u0173 apimt\u012f. Tam buvo pritaikytas geotermometras, kuris padeda apskai\u010diuoti magmos formavimosi temperat\u016br\u0105 pagal uolien\u0173 sud\u0117t\u012f.<\/p>\n
Did\u017eiausia staigmena buvo ry\u0161ys tarp mantijos med\u017eiagos temperat\u016bros ir susiformuojan\u010di\u0173 vulkan\u0173 dyd\u017eio. Komanda tikrino kelias galimas prie\u017eastis, kod\u0117l vieni Havaj\u0173 vulkanai i\u0161liejo mil\u017eini\u0161kus lavos kiekius, o kiti liko santykinai nedideli.<\/p>\n
Buvo vertinami litosferos storio poky\u010diai, magmos \u0161altinio chemin\u0117 sud\u0117tis, Ramiojo vandenyno plok\u0161t\u0117s jud\u0117jimo grei\u010dio kaita ir paties mantijos pluo\u0161to temperat\u016bra. Tyrimo i\u0161vada tokia, kad stebim\u0105 skirtum\u0105 geriausiai paai\u0161kina b\u016btent temperat\u016bros poky\u010diai, o ne kiti veiksniai.<\/p>\n
\u201eDuomenys rodo, kad Havaj\u0173 mantijos pluo\u0161tas ne silpo, o tapo kar\u0161tesnis, ir tai tiesiogiai susij\u0119 su vulkan\u0173 mastu\u201c, \u2013 teigiama tyrimo i\u0161vad\u0173 interpretacijoje.<\/p>\n
Analiz\u0117 taip pat rodo, kad kaitimas vyko ne tolygiai: per pastaruosius 47 milijonus met\u0173 fiksuojamos dvi ai\u0161kesn\u0117s \u0161ilimo bangos. Pirmoji siejama su laikotarpiu prie\u0161 ma\u017edaug 14\u201320 milijon\u0173 met\u0173, o antroji, prasid\u0117jusi ma\u017edaug prie\u0161 6 milijonus met\u0173, siejama su \u0161iandienini\u0173 Havaj\u0173 sal\u0173 ir aktyvi\u0173 vulkan\u0173, toki\u0173 kaip K\u012blauea ir Mauna Loa, formavimusi.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, tai leid\u017eia \u012ftarti, kad prie \u017dem\u0117s branduolio ir mantijos ribos vyksta procesai, kuri\u0173 poveikis pavir\u0161iui gali b\u016bti didesnis, nei manyta anks\u010diau. Tokie rezultatai gali keisti tai, kaip ai\u0161kinama mantijos dinamika ir ilgalaik\u0117 vulkanini\u0173 \u201ehotspot\u0173\u201c evoliucija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo netik\u0117t\u0105 kaitim\u0105 po Havajais: mantijos pluo\u0161tas per 47 mln. met\u0173 gal\u0117jo \u012fkaisti iki 250 \u00b0C, o tai susij\u0119 su vulkan\u0173 dyd\u017eiais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42608,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[874,14043,32906,32907,32908,4715,32905],"miestas":[],"class_list":["post-42607","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-geologija","tag-havajai","tag-hotspotai","tag-kilauea","tag-mauna-loa","tag-vulkanai","tag-zemes-mantija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42607","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42607"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42607\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42608"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42607"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42607"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42607"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42607"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}