\u0160vedijos viduram\u017ei\u0173 kapinynuose atlikti genetiniai tyrimai parod\u0117, kad archeolog\u0173 ilgai taikytos prielaidos apie bendrus palaidojimus da\u017enai buvo klaidingos. I\u0161tyrus 142 \u017emoni\u0173 genetin\u0119 med\u017eiag\u0105 paai\u0161k\u0117jo, kad kartu palaidoti asmenys neretai nebuvo artimi giminai\u010diai.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atlik\u0119 Stokholmo universiteto mokslininkai analizavo v\u0117lyvojo viking\u0173 laikotarpio ir ankstyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 palaikus i\u0161 Sigtunos, V\u00e4sterhus ir Fj\u00e4lkinge kapinyn\u0173 dabartin\u0117je \u0160vedijoje. Tarp tiriam\u0173j\u0173 buvo daugiau nei 60 vaik\u0173 ir paaugli\u0173, tod\u0117l gauti duomenys leido \u012fvertinti ir vaik\u0173 laidojimo praktik\u0105.<\/p>\n
Iki \u0161iol bendri kapai, kuriuose \u0161alia suaugusi\u0173j\u0173 randami ir vaik\u0173 palaikai, da\u017enai buvo interpretuojami kaip \u0161eimos ry\u0161i\u0173 \u012frodymas. Ta\u010diau DNR analiz\u0117 parod\u0117, kad artimi biologiniai giminai\u010diai i\u0161skirtinai retai buvo laidojami tame pa\u010diame kape, net ir tais atvejais, kai kapinyne aptikta ai\u0161ki\u0173 tarpusavio giminyst\u0117s tinkl\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, kad laidojimo sprendimus labiau gal\u0117jo lemti socialiniai, religiniai ar bendruomeniniai veiksniai, o ne kraujo ry\u0161iai. Kitaip tariant, bendras kapas gal\u0117jo reik\u0161ti priklausym\u0105 tai pa\u010diai bendruomenei, nam\u0173 \u016bkiui ar vietinei religinei tradicijai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad viduram\u017ei\u0173 visuomen\u0117s gal\u0117jo vadovautis taisykl\u0117mis, kuri\u0173 \u0161iandien ne\u012fmanoma tiksliai atkurti vien i\u0161 archeologini\u0173 radini\u0173. D\u0117l to \u012fprasti paai\u0161kinimai, paremti vien kap\u0173 i\u0161d\u0117stymu ar bendro palaidojimo faktu, gali b\u016bti pernelyg supaprastinti.<\/p>\n
Genetin\u0117 analiz\u0117 suteik\u0117 svarbios informacijos apie vaikus, nes i\u0161 ma\u017e\u0173 skelet\u0173 lyt\u012f pagal kaulus nustatyti ypa\u010d sud\u0117tinga. DNR duomenys parod\u0117, kad berniukams ir mergait\u0117ms buvo taikomos tos pa\u010dios laidojimo normos, kaip ir suaugusiesiems.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, V\u00e4sterhus kapinyne vyr\u0173 ir moter\u0173 palaidojimo vietos buvo atskirtos skirtingose ba\u017eny\u010dios pus\u0117se. Tokia pati tvarka, sprend\u017eiant i\u0161 genetini\u0173 rezultat\u0173, galiojo ir vaikams: berniukai laidoti vyr\u0173 pus\u0117je, o mergait\u0117s moter\u0173 pus\u0117je.<\/p>\n
Ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 moteris, tyrime pa\u017eym\u0117ta 56 numeriu, kurios giminyst\u0117s ry\u0161ius pavyko atsekti iki keli\u0173 artim\u0173 \u0161eimos nari\u0173. Toje pa\u010dioje kapini\u0173 vietov\u0117je identifikuoti jos motinos, t\u0117vo, brolio ir dviej\u0173 dukr\u0173 palaikai, ta\u010diau visi jie buvo palaidoti skirtingose nekropolio dalyse.<\/p>\n
\u0160is atvejis dar kart\u0105 sustiprino i\u0161vad\u0105, kad \u0161eima neb\u016btinai buvo laidojama kartu. Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad moters kape rasta piligrimams siejama kriaukl\u0117 leid\u017eia sp\u0117ti apie galim\u0105 kelion\u0119 \u012f Santjago de Kompostel\u0105, o tai rodo, kaip vienas radinys gali sujungti biologin\u0119, socialin\u0119 ir religin\u0119 \u017emogaus gyvenimo istorij\u0105.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, tokie tyrimai kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f praeities bendruomenes, nes DNR leid\u017eia patikrinti tai, kas anks\u010diau buvo grind\u017eiama tik materialiais radiniais ir j\u0173 interpretacijomis. Augant senovin\u0117s DNR tyrim\u0173 apimtims, pana\u0161\u016bs atradimai vis da\u017eniau perra\u0161o nusistov\u0117jusias istorines versijas apie giminyst\u0119, status\u0105 ir bendruomen\u0117s strukt\u016br\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160vedijos viduram\u017ei\u0173 kapinyn\u0173 DNR tyrimai atskleid\u0117, kad bendri kapai da\u017enai nerei\u0161k\u0117 giminyst\u0117s, o laidojim\u0105 l\u0117m\u0117 ir socialin\u0117s taisykl\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42610,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,2238,6342,1786,3034,13813],"miestas":[],"class_list":["post-42609","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-dnr-tyrimai","tag-stokholmo-universitetas","tag-svedija","tag-viduramziai","tag-vikingai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42609","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42609"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42609\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42610"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42609"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42609"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42609"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42609"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}