Did\u017eiosios lygumos JAV 1930-aisiais tapo vienos did\u017eiausi\u0173 ekologini\u0173 nelaimi\u0173 epicentru: vadinamasis Dulki\u0173 dubuo kilo ne vien d\u0117l sausros. Ilgus metus intensyviai ariant prerij\u0173 dirvo\u017eem\u012f, o v\u0117jams sustipr\u0117jus, derlingas vir\u0161utinis sluoksnis buvo tiesiog i\u0161p\u016bstas, o \u016bkiams teko mil\u017eini\u0161ki nuostoliai.<\/p>\n
Reaguodama \u012f kriz\u0119, federalin\u0117 vald\u017eia \u0117m\u0117si plataus masto sprendimo, kuris \u0161iandien skamb\u0117t\u0173 kaip gamta paremta infrastrukt\u016bra. 1935 metais, vykdant Naujojo kurso programas, prad\u0117tas Prerij\u0173 valstij\u0173 mi\u0161kinimo projektas, tur\u0117j\u0119s suma\u017einti v\u0117jo erozij\u0105 ir stabilizuoti \u017eem\u0117s \u016bkio plotus.<\/p>\n
Kas buvo Dulki\u0173 dubuo?<\/p>\n
Dulki\u0173 audros Did\u017eiosiose lygumose kilo d\u0117l keli\u0173 veiksni\u0173 sankirtos: u\u017esit\u0119susios sausros, nat\u016brali\u0173 \u017eolyn\u0173 suarimo ir stipri\u0173 v\u0117j\u0173. Kai dirva neteko augal\u0173 dangos ir dr\u0117gm\u0117s, v\u0117jas pakeldavo dulkes \u012f or\u0105, o t\u016bkstan\u010diai \u016bki\u0173 atsid\u016br\u0117 ties i\u0161likimo riba.<\/p>\n
Istoriniuose \u0161altiniuose pabr\u0117\u017eiama, kad tai buvo ne vien gamtos, bet ir \u017emogaus veiklos nulemtas \u012fvykis. B\u016btent tod\u0117l sprendimas buvo nukreiptas \u012f kra\u0161tovaizd\u017eio pertvarkym\u0105, o ne tik \u012f skubi\u0105 param\u0105 nukent\u0117jusiems.<\/p>\n
220 milijon\u0173 sodinuk\u0173 ir t\u016bkstan\u010diai kilometr\u0173 juost\u0173<\/p>\n
Projektas r\u0117m\u0117si v\u0117jolau\u017e\u0173 ir mi\u0161ko apsaugini\u0173 juost\u0173 id\u0117ja: med\u017eiai sodinami eil\u0117mis, kad sul\u0117tint\u0173 v\u0117j\u0105 ir ma\u017eint\u0173 dirvos i\u0161pustym\u0105. JAV Mi\u0161k\u0173 tarnybos ir akademini\u0173 institucij\u0173 ap\u017evalgose nurodoma, kad per program\u0105 buvo pasodinta apie 220 milijon\u0173 med\u017ei\u0173 sodinuk\u0173.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad taip suformuota ma\u017edaug 29 900 kilometr\u0173 apsaugini\u0173 juost\u0173, jos pasiek\u0117 de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 \u016bki\u0173. Svarbi detal\u0117 ta, kad daug juost\u0173 buvo \u012frengta priva\u010diose \u017eem\u0117se: valstyb\u0117 teik\u0117 planavim\u0105 ir technin\u0119 pagalb\u0105, o ilgalaik\u0117 prie\u017ei\u016bra liko \u016bkininkams.<\/p>\n
Kod\u0117l tai nebuvo tikra \u201esiena\u201c<\/p>\n
Nors vie\u0161ojoje erdv\u0117je projektas neretai vadintas Did\u017ei\u0105ja med\u017ei\u0173 siena, realyb\u0117je nebuvo suformuotas i\u0161tisinis mi\u0161ko barjeras nuo Kanados iki Teksaso. Vietoj to skirtingose valstijose atsirado t\u016bkstan\u010diai atskir\u0173 juost\u0173, pritaikyt\u0173 konkre\u010di\u0173 \u016bki\u0173 laukams, reljefui ir v\u0117j\u0173 kryp\u010diai.<\/p>\n
Mi\u0161kininkyst\u0117s specialistai pabr\u0117\u017e\u0117 ir aerodinamik\u0105: efektyviausia yra pusiau pralaidi u\u017etvara, kuri dal\u012f oro praleid\u017eia, o dal\u012f sul\u0117tina. Tokia strukt\u016bra suma\u017eina \u017ealing\u0105 turbulencij\u0105, kuri\u0105 sukelt\u0173 visi\u0161kai tanki siena.<\/p>\n
K\u0105 apsaugin\u0117s juostos duoda \u0161iandien<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117s JAV \u017dem\u0117s \u016bkio departamento ir Nacionalinio agromi\u0161kininkyst\u0117s centro rekomendacijos v\u0117jolau\u017eas sieja su ma\u017eesne v\u0117jo erozija, geresniu dirvos dr\u0117gm\u0117s i\u0161laikymu ir ma\u017eesne augal\u0173 \u017eala. Papildomai jos gali suma\u017einti sniego supustym\u0105 ir kurti pav\u0117s\u012f gyvuliams, o biologinei \u012fvairovei tai tampa koridoriumi ir buveine.<\/p>\n
Vertinimuose taip pat minima, kad gerai suprojektuotos juostos kai kuriais atvejais gali didinti pas\u0117li\u0173 gryn\u0105j\u012f derli\u0173 iki 20 proc., nors rezultatas priklauso nuo vietos s\u0105lyg\u0173, r\u016b\u0161i\u0173 parinkimo ir prie\u017ei\u016bros. Did\u0117jant sausr\u0173 bei ekstremali\u0173 or\u0173 rizikai, \u0161ios priemon\u0117s vis da\u017eniau vertinamos kaip prisitaikymo prie klimato kaitos dalis.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyr\u0117jai \u012fsp\u0117ja, kad dalis istorini\u0173 juost\u0173 per de\u0161imtme\u010dius buvo i\u0161kirstos ar sunyko, o j\u0173 b\u016bkl\u0117 ne visur ai\u0161ki. D\u0117l to vis daugiau d\u0117mesio skiriama istorini\u0173 \u012fra\u0161\u0173 skaitmeninimui ir steb\u0117senai, kad b\u016bt\u0173 galima planuoti atnaujinim\u0105 ir apsaugoti tai, kas dar veikia.<\/p>\n
\u0160i beveik prie\u0161 \u0161imtmet\u012f prad\u0117ta programa primena paprast\u0105 pamok\u0105: kartais did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f duoda ne vienkartin\u0117s kampanijos, o de\u0161imtme\u010diams suplanuota prie\u017ei\u016bra. 220 milijon\u0173 med\u017ei\u0173 istorija rodo, kad kra\u0161tovaizd\u017eio sprendimai gali tapti ilgalaike \u201enematoma\u201c infrastrukt\u016bra, kuri \u016bkius saugo ir po keli\u0173 kart\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie\u0161 90 met\u0173 JAV pasodino apie 220 mln. med\u017ei\u0173: apsaugin\u0117s juostos iki \u0161iol ma\u017eina dirvos erozij\u0105, saugo \u016bkius ir padeda prisitaikyti prie sausr\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[32946,32943,32942,32944,101,507,32945],"miestas":[],"class_list":["post-42676","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-agromiskininkyste","tag-didziosios-lygumos","tag-dirvozemio-erozija","tag-dulkiu-dubuo","tag-ekologija","tag-jav","tag-vejolauzos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42676","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42676"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42676\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42676"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42676"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42676"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42676"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}